Merkur forseti, laginn og gętinn.

Sumir forsetar Bandarķkjanna, sem ekki žóttu lķklegir til afreka hafa sķšar hlotiš betri eftirmęli en į horfšist ķ fyrstu. 

Harry S. Truman, fyrrverandi gjaldžrota vefnašarvörukaupmašur, var nįnast óžekktur, žegar hann varš skyndilega aš taka viš embętti af hinum mikilhęfa leištoga Roosevelt. 

Truman žurfti aš byrja feril sinn į žvķ aš taka einhverja vandasömustu og umdeildustu įkvöršun hernašarsögunnar, aš nota kjarnorkusprengjur til žess aš binda endi į strķšiš viš Japani. 

Sś įkvöršun veršur įvallt umdeilanleg, en Truman sżndi röggsemi og raunsęi, žegar hann rak strķšshetjuna Douglas McArthur śr embętti yfirhershöfšinga, og reyndist farsęll ķ embętti. 

George Bush eldri var forseti į einhverjum viškvęmustu ólgutķmum sķšustu aldar, žegar Berlķnarmśrinn, Sovétrķkin og kommśnistastjórnarnir féllu ķ Austur-Evrópu og Kalda strķšinu lauk, auk žess sem hann sżndi mikla stjórnvisku og lagni ķ Persaflóastrķšinu. 

Įkvaš aš lįta upphaflegan tilgang strķšsins nęgja, aš hrekja her Saddams Husseins śt śr Kśveit, en sękja ekki įfram til Bagdad og leggja landiš undir sig. 

Andstęšan birtist hjį syni hans tólf įrum sķšar, nokkuš sem menn eru enn aš sśpa seyšiš af. 

Bush stefndi aš žvķ aš frišsamleg sambśš gęti komist į meš Vesturveldunum og Rśssum meš žvķ aš skapaš yrši traust į milli žessara póla ķ Evrópu og fariš gętilega ķ śtženslu NATO til austurs. 

Hann skynjaši hve dżrmętt tękifęri var til aš koma į varanlegum og traustum friši, en lķkt og ķ Ķrak, klśšrašist žetta hjį eftirmönnum hans. 


mbl.is George H.W. Bush er lįtinn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Misskilinn kóngur um sumt og einnig žjóš hans.

Dagbękur sķšasta kóngsins yfir Ķslandi geta gefiš breytta mynd af honum ķ augum margra, og žį um flest betri mynd en viš höfšum haft af honum įšur. 

Jónas frį Hriflu, lķklega stjórnmįlamašur 20. aldarinnar į Ķslandi, gaf meš Ķslandssögu sinni bżsna einhliša mynd af Dönum og samskiptum žeirra og konunganna ķ Kaupmannahöfn viš Ķslendinga. 

Į žeim öldum sem smįžjóšir Evrópu voru aš mestu undir yfirrįšum stórvelda og nżlenduvelda, sést af samanburši į milli žessara smįžjóša, aš śr žvķ aš Ķslendingar uršu į annaš borš aš vera undir erlendum yfirrįšum, voru Danir žeir skįstu. 

Lķklega er ķslenska sjįlfstęšisbarįttan sś eina, sem ekki kostaši neitt mannslķf og heldur ekki aš menn vęru fangelsašir. Hvaš žį, aš helsti leištogi sjįlfstęšisbarįttunnar vęri į launum hjį herražjóšinni. 

Jónas frį Hriflu talaši ekki vel um Kristjįn tķunda og af dagbókum konungs sést, aš Kristjįn tķundi var tilfinninganęmur mašur sem įtti oft erfitt aš skilja ķslenska stjórnmįlamenn, og lįi honum žaš enginn. 

Hugleišingar hans ķ žį veru ķ kjölfar afdrifa Uppkastsins svonefnda, aš senda herskip til Ķslands til žess aš taka ķ lurginn į žessum óstżrilįtu og hviklyndu ķslensku žingmönnum og žjóš žeirra, hafa kannski ekki rist djśpt, heldur fannst hinum tilfinninganęma krónprinsi, sem Kristjįn var žį, aš fašir hans, sennilega mesti Ķslandsvinur allra konunganna, hefši ekki įtt žaš skiliš aš svona fęri. 

Af dagbókunum mį sjį, aš fljótlega gerši Kristjįn sér grein fyrir žvķ, aš fyrr eša sķšar myndu Ķslendingar verša frjįls og fullvalda žjóš og eftir žvi sem į leiš, sį hann aš stofnun lżšveldis yrši langlķkasti möguleikinn. 

Žetta samband hans viš Ķslendinga minnti svolķtiš į samband föšur viš baldinn son sinn, sem hann veit aš muni fara aš heiman og verša sjįlfstęšur. 

Ķ augum konungs Ķslendinga voru Ķslendingar žjóš hans hvaš žessi samskipti snerti, og fašir hans, Frišrik įttundi, hafši einmitt talaš um žjóširnar sķnar tvęr ķ fręgri ręšu, sem hann hélt viš Kolvišarhól ķ Ķslandsferš sinni 1907. 

Kristjįn kvešst ķ dagbók sinni 1917 vera oršinn žreyttur į žvķ hviklyndi Ķslendinga, aš žegar Danir vęru bśnir aš gefa eftir ķ einhverju deilumįli, vęri žaš segin saga aš Ķslendingar byrjušu aftur į sama kvabbinu meš endurnżjušum kröfum. 

Ķ stašinn fyrir žetta endalausa žras vęri kominn tķmi til aš safna žessum įgreiningsmįlum saman ķ einar endanlegar samningavišręšur um samband Danmerkur og Ķslands.  

Kristjįn var ešlilega tregur til aš samžykkja hina óvenjulegu mįlsgrein sem žżddi aš Ķslendingar slitiš sambandinu aš fullu eftir 25 įr, en hlustaši žó į žį Dani, sem töldu aš Ķslendingar myndu einfaldlega koksa į slķku vegna žess aš žeir hefšu ekki efni į žvķ. 

En įlyktanir Alžingis 1928 og 1937 sżndu eindreginn vilja Ķslendinga og meš strķšsgróšanum frį og meš 1940 auk raunverulegra valdaskipta meš stofnun embęttis rķkisstjóra var leišin til lżšveldis meš blessun Breta og Bandarķkjamanna greiš. 

Sķšuhafa fannst athyglisvert ķ vinnu vegna bókar um hugsanlegt hernįm Žjóšverja ķ októberbyrjun 1940, hve mikiš var gert śr žvķ ķ Reykjavķk, žegar konungurinn įtti stórafmęli rétt fyrir hugsanlega žżska innrįs.  

Og sķšuhafa er enn ķ barnsminni žegar fįnar blöktu hvarvetna haustiš 1943 og hann spurši afa sinn: "Af hverju eru alls stašar svona fįnar?" 

Og afi Ebbi svaraši: "Žaš er veriš aš flagga fyrir kónginum." Og ķ kjölfariš kom fróšleikur um sonardóttur hans, sem vęri lķka žriggja įra, og ęvintżrin um son karls og kerlingar ķ koti sem hreppti kóngsdótturina fengu į sig dżpri blę ķ huga drengsins. 

Dagskrį var ķ śtvarpinu og ķ Dómkirkjunni var messa helguš konunginum. 

Bęši viš innrįs Rśssa ķ Finnland 1939 og hernįm Danmerkur og Noregs ķ aprķl 1940 sżndu Ķslendingar hinum norręnu vinažjóšum mikla samśš.  

 


mbl.is Afhenti Gušna merka minnispunkta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ķ raun reynt aš draga allt Alžingi meš sér nišur ķ svašiš.

Nś er 1. desember lišinn, en vegna žess aš ég hlakkaši til žess aš njóta žessa dags, įkvaš ég eftir aš eftir aš sexmenningarnir į Klausturbarnum, höfšu gert sitt til aš eyšileggja stemninguna, aš skrifa ekkert eša segja um žaš mįl žennan dag, žótt full įstęša vęri til ķ žessu sorglega mįli.

En nś er kominn 2. desember og mįliš fer enn versnandi.  

Žrįtt fyrir orš um aš žeir skammist sķn, reyna žessir frumherjar ķ nżrri tegund af klausturlifnaši aš komast hjį žvķ aš taka ešlilegum afleišingum af žvķ aš hafa hraunaš yfir samstarfsfólk sitt į žingi, svo aš žjóšin er agndofa. 

Ég hef stutt Sigmund Davķš Gunnlaugsson ķ żmsum įgętum stefnumįlum hans. Ég hallašist strax aš žvķ fyrir 18 įrum aš žaš ętti aš reisa algerlegan nżtt žjóšarsjśkrahśs į nżjum staš į höfušborgarsvęšinu og hallašist einnig aš andófi SDG um gegn žvķ aš rķfa skefjalaust nišur menningarveršmęti og vinalegar byggingar. Sigmundur Davķš gerši mikiš gagn ķ žvķ mįli įsamt fleirum. 

Sišan kom aš vķsu Wintrismįliš, en rykiš kannski vonandi byrjaš aš setjast, žegar žetta endemis mįl blossar allt ķ einu upp og versnar enn meš hverjum degi.

Manni er alveg lokiš, žegar hann kemur fram meš žaš ķ fjölmišlum aš žingmenn ķ öšrum flokkum en Mišflokknum og Flokki fólksins hafi išulega haft ķ frammi mun verri munnsöfnuš og nķš en Klaustursgestir, žegar žeir hraunušu yfir ašra žingmenn į žann einstęša hįtt sem tekinn var upp į snjallsķma. 

SDG nefnir engin nöfn žingmanna hinna flokkanna, og žar meš liggja allir žingmenn undir grun, žvķ enginn getur sannaš né afsannaš neitt. 

Hér er aš verki veriš ķ anda oršanna aš "svo mį böl bęta aš benda į annaš verra" en į alveg einstaklega skašlegan hįtt. 

Žetta eru nefnilega mjög alvarlegar įsakanir, žvķ aš žaš žarf talsvert til aš ganga lengra ķ soralegu oršbragši en gert var 20 nóvember sķšastlišinn.

Meš žessu er gerš tilraun til žess aš draga alla žingmenn į einu bretti nišur ķ svašiš. 

Hefši mįtt halda aš menn foršušust aš gera mįliš verra en žaš er og lķtt skiljanlegt aš fara žessa leiš ķ mįlsvörn.  


mbl.is „Mér finnst žaš svo sorglegt“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bloggfęrslur 2. desember 2018

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband