"Žristur" Žjóšverja.

Tvęr faržegaflugvélar gerbreyttu faržegaflugi į fjórša įratug sķšsustu aldar. 

Žetta voru bandarķska flugvélin Douglas DC-3, "Žristurinn", sem flaug fyrst 1935, og Junkers Ju-52 meš gęlunafniš "Tante" eša "Fręnka", sem kom į sjónarsvišiš žremur įrum fyrr. 

Žristurinn var örlķtiš stęrri og meš örlķtiš meira afl, og gat flogiš hrašar, af žvķ aš hęgt var aš taka hjólin upp, en žau voru ekki uppdraganleg į Fręnkunni. 

Ju-52 var žriggja hreyfla og meš talsvert stęrri vęng en Žristurinn. Hśn hentaši žvķ vel fyrir ófullkomna lendingarstaši og stuttar brautir og ef bilun varš ķ einum hreyfli, voru tveir įfram til taks, sem var talsvert öryggisatriši. 

Af žvķ aš hreyflarnir voru žrķr var Fręnka nokkurs konar žristur aš žvķ leyti til. 

Bįšar vélarnar voru rómašar fyrir žaš aš vera gangvissar og öruggar, og Hitler notaši į tķmabili Ju-52 sem einkaflugvél sķna. 

Ķ Evrópu varš Ju-52 aš hryggjarstykki ķ faržegaflugflota margra landa og var framleidd ķ žśsunda tali. 

Hśn var lķka notuš sem herflutningaflugvél og jafnvel sprengjuflugvél ķ Spęnska borgarastrķšinu og žegar flest var, voru 5000 Ju-52 ķ notkun fyrir žżska herinn.

500 Ju-52 voru notašar ķ innrįsinni į Krķt 1941, sem var langstęrsta innrįs sögunnar śr lofti fram  aš žeim tķma. 

Vélarnar voru lķka notašar viš innrįs ķ Noreg 1940, ķ vel heppnašri loftbrś til Demyansk į śtmįnušum 1942 en misheppnašri loftbrś til Stalingrad ķ įrslok 1942. 

Ju-52 var framleidd įfram į Spįni og ķ Frakklandi eftir strķš, og hśn var, eins og Žristurinn, ķ notkun allt fram undir 1980.  

 


mbl.is Flugvél śr seinni heimsstyrjöld brotlenti ķ ölpunum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sandurinn ķ hlaupunum hękkar landiš smįmsaman.

Öll sušurströnd Ķslands er verk ótal jökulhlaupa og sķfellds aurburšar ķ jökulįnum, sem falla til sjįvar. 

Hjörleifhöfši var lengst af eyja, og śtręši var śr Skiphelli austan viš Vķk alveg til Kötlugossins 1918. 

Ķ žvķ gosi myndašist tangi, sem varš syšsti oddi Ķslands. 

"Stęrsta stórsżning jaršar" mį kalla žį hringrįs, sem er ķ gangi ķ aldanna rįs ķ Vestur-Skaftafellssżslu.  

Žar skiptast į tveir fasar, sandburšartķmabiliš og hraunrennslistķmabiliš, žar sem hiš sķšarnefnda stendur stutt yfir, en sandburšartķmabiliš ķ allmargar aldir. 

Hraunrennslistķmabilin sķšustu voru Eldgjįrgosiš um 930 og Skaftįreldar 1783. Žį runnu stęrstu hraun, sem runniš hafa į sögulegum tķma į jöršinni yfir sand, sem įrnar voru bśnar aš bera fram į milli gosa. 

Į sandburšartķmabilinu fyllir aurugt jökulvatn hraunin smįm saman upp, auk žess sem hraunin verša mosavaxin og skrżšast jafnvel meiri gróšri. 

Endurtekin Skaftįrhlaup hękka smįm saman landiš svo aš aš žvķ kemur aš žurfi aš hękka žjóšveg 1 žar sem hann liggur žvert yfir sandinn. 

 


mbl.is Žjóšveginum um Eldhraun lokaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eitrunin frį Heklu 1970 varš einna verst ķ Hśnažingi.

Eins og nęrri mį geta rįša vindar miklu um žaš hvernig gosefni berast frį eldgosum. 

Sama į viš um brennisteinsvetni sem berst frį jaršvarmasvęšum eins og žvķ svęši, sem Skaftįrkatlarnir eru į. 

Ķ Heklugosinu 1970 barst askan noršur ķ Hśnažing, og noršuröxl Vķšidalsfjalls litašist af ösku. 

Į bęjunum Melrakkadal og Jörfi undir fjallinu varš einna mesta flśoreitrunin, sem kom frį Heklu, og hafši įhrif į fénašinn žar. 

Žegar gosiš hófst var stķf sušaustanįtt yfir landinu sem feykti hinum eitrušu gosefnum svona langt og į tiltölulega lķtiš svęši ķ žessum męli.  


mbl.is Brennisteinslyktin berst ķ Hśnažing
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bloggfęrslur 6. įgśst 2018

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband