Einn helsti galli žjóšaratkvęšagreišslna, hętta į stöšnun og töfum.

Oft hefur žaš boriš į góma hér į landi hve ašlašandi sį žįttur ķ stjórnarfyrirkomulagi Svisslendinga sé, sem felur ķ sér tķšar žjóšaratkvęšagreišslur eins og tķškast ķ Sviss. 

Samhliša slķku beinu lżšręši er lķka eftirsóknarvert aš fęra lżšręšiš inn ķ kjörklefana og lįta kjósendur velja sķna žingmenn beint. 

Ķ upphafi starfi stjórnlagarįšs 2011 var byrjaš į žvķ aš velta upp żmsum möguleikum, svo sem meira forsetaręši į borš viš žaš sem er ķ Bandarķkjanum og ķ Frakklandi. Starfiš hjį rįšinu var aš formi til eftir formślu śr umhverfi CCP og svipašra nżsköpunarfyrirtękja, nefnt ķtrun į ķslensku, hafši reynst vel og einn stjórnalagarįšsmanna, Vilhjįlmur Žorsteinsson, kunni góš skil į. 

Byrjaš meš autt blaš, rašaš upp rökréttri grind ašalatriša; sem flestir möguleikar athugašir og valdir eša śtilokašir eftir atvikum og nżjum atrišum bętt inn ķ rökréttu samhengi. 

Gerólķkt žvķ sem var višhaft 1849 ķ dönsku stjórnarskrįnni, sem byrjaši į um žaš bil 30 greinum til aš frišžęgja konungnum meš žessum upphafsgreinum um žaš sem honum vęri fališ aš gera ķ stjórkerfinu, en samt laumaš inn einni grein sem lżsti žvķ aš hann vęri valdalaus; įbyrgšarlaus af stjórnarathöfnum. 

Sams konar byrjun lifir enn ķ nśverandi stjórnarskrį okkar, 171 įri seinna!  

Žess vegna žurfti viš nśtķmalegrar stjórnarskrįr strax aš skoša sem flesta grundvallarmöguleika og nota sķšan ķtrunarašferšina viš aš klįra og śtfęra verkiš. 

Til žess aš nį ķ sem bestar upplżsingar um žjóšaratkvęšagreišslu fóru žrķr rįšsmenn, aš mig minnir Salvör Nordal formašur, Žorkell Helgason og Žorvaldur Gylfason ķ sérstaka ferš til Sviss til žess aš kynna sér framkvęmd žjóšaratkvęšagreišslna žar, kosti og galla. 

Sumt, sem žau fundu śt, kom dįlķtiš į óvart, svo sem hve langur tķmi lķšur oftast frį žvķ aš mįlsefni komast į dagskrį žar til aš žjóšaratkvęšagreišslan fer fram. 

Žaš er ašallega vegna žeirra miklu krafna sem geršar eru til alls mįlatilbśnašar og framkvęmdaatriša. 

Meginkosti svissnesku hefšar Svisslendinga mį sjį ķ įkvęšum annarra stjórnarskrįa, sem hafa gefist vel og voru žęr hafšar til hlišsjónar hjį stjórnlagarįši.

Einn galli kom į óvart, en hefši žó ekki įtt aš gera žaš. Žvķ aš stundum geta sjįlfsögš žjóšžrifamįl tafist žegar mikil ķhaldssemi ręšur rķkjum hjį meirihluta žjóša, og slķk ķhaldssemi getur birst ķ žjóšaratkvęšagreišslum. 

Sem dęmi mį nefna aš ķslenskar konur fengu kosningarétt 1915, en svissneskar konur og mannréttindasinnar žurfti aš berjast ķ meira en hįlfa öld žar ķ landi, alls 56 įr, eftir žvķ aš žaš fengist samžykkt ķ žjóšaratkvęšagreišslu aš žęr fengju kosningarétt. 

Hugsiš ykkur, aš ķslenskar konur hefšu ekki fengiš kosningarétt fyrr en sama įriš og handritin komu.  

 


mbl.is Sögšu heila kvenna of smįa fyrir kosningarétt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Hnjśkurinn gnęfir..." Svo einfalt er žaš.

Öręfajökull er langhęsta fjall Ķslands, ef ašeins er mišaš viš hęšarmuninn frį fjallsrótum upp į topp.  

Sķšuhafi fór bęši fljśgandi į skķšaflugvél, akandi og gangandi į hnjśkinn ķ bland į žeim įrum, sem algert frelsi gilti um feršir žangaš upp. 

Sķšar nįšist um žaš samkomulag sem vert er aš ķhuga, aš leyfa ašeins gangandi umferš į žessu stóra fjalli. Sem flugmašur og 4x4 mašur var ég og er sammįla žvķ fyrirkomulagi. 

Jeppaslóšakerfiš, merktar og samžykktar leišir į Ķslandi er meira en 2000 kķlómetra lang, og nokkur hundruš kķlómetra hluti žess kerfis er inna viš eitt prósent af žvķ. 

Ķ vikulöngu feršalagi į hnjśkinn ķ maķ 1991 žurfti aš fara tvķvegis til Reykjavķkur og upp eftir aftur vegna skemmtana ķ Reykjavķk og myndatökur af leišangrinum.  Fętur, skķši, vélslešar, jeppar og ein flugvél voru notašar ķ žessu mikla feršabasli į mešan aftakavešur rķkti ķ nokkra daga. 

Į leišinni yfir Skeišarįrsand eftir aš óvešrinu slotaši og stórbrotin fegurš žessa lanssvęšis blasti viš ķ allri sinni hrikalegu dżrš varš varš til lagiš "Hnjśkurinn gnęfir" sem leitast viš aš svara žvķ, af hverju fólk er aš öllu žessu basli, "armęšu og striti".

Žaš varš titillag samnefnds žįttar, sungiš af Pįlma Gunnarssyni viš śtsetningu, hljóšfęraleik og hljóšblöndun Péturs Hjaltested. 

Lagiš er į Spotify ķ hópi 74 annarra laga af safndiskinum "Hjarta landsins." En svona er textinn: 

 

HNJŚKURINN GNĘFIR. 

 

Hnjśkurinn gnęfir; til himins sig teygir,

hamrahliš žverbrżnt, ķsaš stįl.  

Ógnfagur rķs, hann, ögrandi žegir,

Inn ķ žig seytlar hans seišandi mįl. 

 

Bjartur sem engill andartak er hann,

alheišur berar sig blįmanum ķ.

Į sömu stundu ķ fötin sķn fer hann; 

frostkalda žoku og óvešursskż. 

 

Hvers vegna“aš klķfa“hann?

Hvers vegna“aš sigra“hann?

Hvers vegna öll žessi armęša“og strit? 

Hvķ ertu góši aš gera žig digran? 

Gastu“ekki stillt žig? Skorti žig vit?

 

Hvers vegna finnst žér hans ögrun til ama?

Af hverju“aš hętta sér klęr hans ķ?

Svariš er einfalt og alltaf žaš sama: 

:,: Af žvķ hann rķs žarna, bara af žvķ:,: 

 

Hnjśkurinn gnęfir, til himins sig teygir. 

Hrķslast um makka hans óvešursky. 

Af hamrastįli öskrandi“hann fleygir

ķsköldum hjarnžiljum fįrvišri ķ. 

 

Sżnist hann reišur; įfram viš ögra. 

Į žį hann skorar, sem lķta hans mynd. 

Žolraunin bķšur žeirra, sem skjögra 

žreyttir į Ķslands hęsta tind. 

 

Hvers vegna“aš klifra“hann?

Hvers vegna“aš sigra“hann?

Hvers vegna öll žessi armęša“og strit?

Hvķ varstu, góši, aš gera žig digran?

Gastu“ekki stillt žig? Skorti žig vit?

 

Hvers vegna fannst žér hans ögrun til ama?

Af hverju“aš hętta sér klęr hans ķ?

Svariš er einfalt og įfram žaš sama: 

:, Af žvķ hann er žarna; bara af žvķ :,: 

 

 

  


mbl.is Öręfajökull į vordögum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sumariš 1940 kom til tals aš senda flugdreka til Ķslands til loftvarna.

Fyrstu mįnušina eftir aš Bretar hernįmu Ķsland 10. maķ 1940 kom żmislegt skondiš upp į hvaš višbśnaš og herstyrk varšaši. Ašeins rśmlega 700 breskir hermenn voru sendir ķ hernįmsleišangurinn, illa vopnum bśnir og stór hluti žeirra lķtt žjįlfašir. Fier_Drake_(1634_kite_woodcut)

En žetta var aš einu leyti tķmamótavišburšur ķ samskiptum Hitlers viš ašrar žjóšir, žvķ aš allar götur frį upphafi valdatķma hans höfšu Öxulveldi, Žżskaland, Ķtalķa og Japan, stjórnaš atburšarįsinni oft tekiš mikla įhęttu og vesturveldin ęvinlega oršiš aš bregšast viš, sem nęr alltaf fólst ķ žvķ aš gefa eftir eša bregšast ekki viš.  

Dęmi: 1935 rįšast Ķtalir inn ķ Abbesiniu, 1936 senda Žjóšverjar senda her inn ķ Rķnarlönd, sama įr hefja fasistar hefja spönsku borgarastyrjöldina meš dyggum stušningi Hitlers og Mussolinis, 1937 hefja Japanir strķš viš Kķnverja, 1938 hernemur Hitler Austurrķki ķ mars og Sśdetahéruš Tékkóslóvakķu ķ október, ķ mars 1939 taka Žjóšverjar alla Tékkóslóvakķu, ķ aprķl taka Ķtalir Albanķu, 23. įgśst gerir Hitler grišasamning viš Stalķn og žeir skipta meš sér Póllandi ķ september, ķ desember rįšast Rśssar į Finna, 9. aprķl 1940 hernema Žjóšverjar Danmörku og Noreg og 10. maķ 1940 rįšast žeir inn ķ Holland, Belgķu, Luxemborg og Frakkland. 

10. maķ 1940 var Hitler staddur ķ byrgi sķnu ķ Eifelfjöllum skammt frį landamęrunum viš Belgķu viš stjórn innrįsarinnar inn ķ Nišurlönd og Frakkland, žegar honum berst fregnin um aš Bretar hafi hernumiš Ķsland og fékk žį eitt af fręgum bręšisköstum sķnum. 

Žaš var engin furša; ķ fyrsta sinn voru Bretar meš frumkvęšiš og Žjóšverjar žurftu aš bregšast viš. 

Žaš gerši Hitler hiš snarasta meš žvķ aš fela Raeder flotaforingja Kriegsmarine aš gera innrįsarįętlu fyrir Ķsland.  Fairey_Battles_in_formation

Hśn var gerš og var glęsileg: Tvö stór orrusturustubeitiskip og tvö risastór faržegaskip skyldu samkvęmt įętluninni Ikarus taka Ķsland af Bretum; um žaš bil sjö žśsund hermenn į móti um 770 breskum. 

Um mišjan jśnķ féll Frakkland og 338 žśsund hermönnum Breta var bjargaš vopnlausum yfir Ermasund frį Dunkirk.  

Framundan var orrustan um Bretland en Bretar gįtu ekki leyft sér aš gera ekkert varšandi innrįsarhęttu Žjóšverja, žannig aš ķ įgśstlok var breska setulišiš oršiš 3000 manns. Wreckage_Fairley_Battle

Hefši samt ekki haft roš viš žżskri innrįs og nś komust frumstęšir flugvellir ķ Kaldašarnesi ķ Flóa og į Melgeršismelum ķ gagniš, žannig aš eitthvaš varš aš gera ķ žeim efnum aš byrja aš nżta sér žaš.  

Bretar mįttu samt ekki viš žvķ i mišri Örrustunni um Bretland aš missa herflugvélar til Ķslands, sem žyrfti aš nota ķ Bretlandi. 

En žį brį svo viš aš žeir įttu nżlegar flugvélar af geršinni Fairey Battle, sem höfšu reynst algerlega gagnslausar fram aš žvķ, žótt žęr litu nżtķskulega śt. Žęr komu aš vķsu ķ staš tvķžekja en vęngir žeirra voru svo langir, aš žęr skorti alveg veltihraša (roll rate) og voru svo svifaseinar aš žęr voru aušveld brįš fyrir žżsku Messerschmitt Bf 109 vélarnar. Kitesflying

ķ orrustunum į vesturvķgstöšvunum um voriš höfšu žessar stiršlegu bresku vélar  fariš einhverjar herfilegustu hrakfarir ķ sögu flughernašar og veriš sallašar svo nišur, aš ķ stašinn fyrir aš varpa sprengjum į brżr og samgönguleišir Žjóšverja, mistókst žaš algerlega og varš žaš hręšilega dżrkeypt fyrir Bandamenn, žvķ aš skrišdrekaherir Guderians og Rommels gįtu brunaš yfir aš Atlantshafsströnd og lokaš meira en 300 žśsund manna herliš inni viš Dunkirk. 

Myndir af flugvélaflökunum eftir žessar hörmungar vöktu hroll.  

Nś sįu bresku hernašaryfirvöldin hins vegar not fyrir žessar vélar ķ staš žess aš lįta salla žęr nišur yfir Bretlandi:  Senda žęr til Ķslands. 

Įkvešiš var aš senda 18 stykki og skyldu žęr annast lóftrżmisgęslu Ķslands og žar meš loftvarnir landsins. Žęr komu til landsins seint ķ įgśst og žar meš hófst öld hernašarflugs į Ķslandi. 

Fairey Battle vélarnar fengu vegna hrakfallasögu sinnar višurnefniš "fljśgandi lķkkisturnar" og er sagt aš ķ breska herrįšinu hafi mönnum ekki litist gęfulega į aš vera yfirleitt aš hafa fyrir žvķ aš senda slķkar vélar ķ žetta verkefni. 

į einum fundinum um žetta mįl er segir sagan, aš einn fundarmanna hafi ķ hįlfkęringi lagt til aš ķ stašinn fyrir Battle vélarnir yršu sendir įtjįn flugdrekar til Ķslands. 

Žeir hefšu žó žann kost aš geta komist į loft og žaš vęri erfišara aš skjóta žį nišur heldur en fljśgandi lķkkisturnar. 


mbl.is Tveir hermenn meš fasta višveru hér
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bloggfęrslur 6. febrśar 2021

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband