Žaš žarf lķka aš fara betur meš trjįvörurnar.

Viš gerš žįttanna "Ašeins ein jörš" 1992 var žvķ varpaš upp, aš ef allar žęr žjóšir, sem lķtiš nota af salernispappķr tękju upp į žvķ aš skeina sig, yrši fljótlega śti um skóga jaršar. 

Žetta er lķklega ofmęlt ķ hįlfkęringi, en varpar žó śt af fyrir sig ljósi į žann vanda, sem jaršarbśar standa frammi fyrir vegna žess hluta neysluęšis okkar tķma, sem skapar grķšarleg umhverfisvandamįl. 

Žaš getur veriš gaman aš segja fólki frį žvķ, aš léttustu einshreyfils smįflugvélarnar ķ ķslenska flugvélaflotanum, mišaš viš stęrš og afköst, eru śr undraefni, sem fįir geta upp į, ef žeir eru bešnir aš giska. BISA 1.6. 18.

Samanburšurinn ķ žessu tilfelli er į milli fjögurra sęta vél af geršinni Jodel Dr-1050 og tveggja sęta vélar af geršinni Cessna 152, sem er gerš śr įli.  

Vél af žessari gerš mį sjį lengst til vinstri į myndinni frį Saušįrflugvelli. 

Sķšarnefna vélin, Cessna 152, er nįnast sama vélin og Cessna 150, er vinsęlasta tveggja sęta kennsluflugvél allra tķma, og vegur um 540 kķló. Cessna 152“78

Jodel-vélin er hins vegar ašeins um 440 kķló, eša um 100 kķlóum léttari, žótt hśn taki tvöfalt fleiri ķ sęti og hafi 120 kķlóum meiri buršargetu. 

Og hvert er žaš undraefni, sem gefur, auk hugvitssamlegrar hönnunar, slķka yfirburši yfir vélar śr léttmįlminum įli? 

Jś, undraefniš nefnist trjįvišur, nįnar tiltekiš krossvišur, og er megin buršarvirki flugvélarinnar, žakinn meš dśnlérefti, sem hefur veriš gert hart meš strekkilakki, svo aš śr veršur haršur dśkur. 

Margar flugvélar śr mįlmi, eru žaktar meš dśk, og kallaši Raggi Bjarna eina slķka, TF-GIN, sem notuš var ķ feršum fyrir hérašsmótin ķ gamla daga, alltaf "pappavélina."

En flugvélar, aš mestu śr trjįviši, hafa stundum veriš kallašar fljśgandi vindlakassar.

Nżjustu koltrefjaefnin, sem ryšja sér mjög til rśms ķ flugvélasmķši, mega hafa sig öll viš til aš standast samanburš viš trjįvišinn. 


mbl.is Sķfellt fleiri skipta śt plastinu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš ylja sér viš hvķtu og fallegu ašventustemninguna.

Enn er rśmur sólarhringur žar til "eitt versta vešur vetrarins" į aš skella į. Sólheimaferš des 2019

Kannski er skįst, įšur en allt brestur į, aš nóta logniš į undan storminum til žess aš bregša upp nokkrum ljósmyndum af stilltu vešri og fólki į öšrum sunnudegi ašventunnar. 

Efsta myndin er tekin skammt frį Sólheimum i Grķmsnesi meš Hvķtį og Hestfjall ķ baksżn. 

Mišmyndin, "Mįninn hįtt į himni skķn," er tekin viš Minni-Borg. Sólheimaferš des 2019 (2)

En nešsta myndin, sem ętlunin er aš setja hér inn til aš ylja sér fyrir óvešriš,  er tekin viš į ašventumessu ķ kirkju Óhįša safnarins ķ Reykjavķk, sķšar ķ kvöld.  Óhįši söfnušurinn Ašventa 


mbl.is Eitt versta vešriš ķ vęndum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gott mįl aš grafa upp stęrstu stjörnurnar.

Stęrstu kvenstjörnurnar ķ ķžróttasögu ljóma skęrt ķ hugum fólks, svo sem hinnar norsku skautadrottningu Sonju Heine, hollensku frjįlsķžróttakonunnar Fanny Blankers-Koen, sem var skęrasta nafn allra į Ólympķuleikunum ķ London 1948, hinnar rśssnesku fimleikastjörnu Olgu Korbut į ÓL ķ Munchen 1972 og hinnar rśmensku fimlekastjörnu Nadiu Comanechi į Ólympķuleikum rśmum įratug sķšar. 

Žess vegna er žaš gott mįl, žegar ljósi er varaš į sannkallaša stórstjörnu, sem ukrainska fimleikakonan Larisa Latinina var fyrir sex įratugum. 


mbl.is Sigursęlasta konan ķ sögu Ólympķuleikanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Styttist ķ drauminn um heilsįrsveg milli Ķsafjaršar og Patreksfjaršar?

Sjį mį ķ blaši frį 1953 frétt um žaš aš ekiš hafi veriš ķ fyrsta sinn į bķl milli Patreksfjaršar og Reykjavķkur. Var žaš Bjarni hérašslęknir, sem žaš gerši į Willys station jeppa sķnum.

Eftir sem įšur var engin ökuleiš til Ķsafjaršar, heldur varš aš fara meš bķla į bįti frį Bķldudal til Hrafnseyrar. 

Meš vegi um Dynjandisheiši opnašist leišin milli Ķssafjaršar og Patreksfjaršar loks į sjöunda įratugnu, en eftir sem įšur hefur alla tķš veriš ófęrt žį leiš meira en žrišjung įrsins. 

Meš Dżrafjaršargöngum hillir undir aš meira en halfrar aldar draumur um heilsįrsveg milli Patreksfjaršar og Ķsafjaršar rętist, en samt veršur Dynjandisheiši įfram farartįlmi ķ žeim efnum vegna eindęma seinagangs viš aš lagfęra žį leiš og gera hana aš heilsįrsvegi. 

Aušvitaš hefši nżr vegur žį leiš įtt aš standa tilbśinn žegar Dżrafjaršargöng verša opnuš. 


mbl.is Hrafnseyrar- og Dynjandisheišar lokašar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sušurlandsspįsvęšiš er stórt. Rętist gul višvörun?

Žaš veršur spennandi aš fylgjast meš vešrinu į Sušurlandi į morgun og žvķ, yfir hve stóran hluta Sušurlandsundirlendisins gul višvörun nśna, sķšla kvšlds į undan, į eftir aš eiga viš. 

Į vef Vešurstofunnar nś į tólfta tķmanum er birt tölvuspį, en eins og jafnan stendur undir henni, aš sé munur į henni og "textaspįnni", sem birt er, en žaš er sį texti, sem lesinn er ķ śtvarpinu, eigi textaspįin aš gilda. 

En textaspįnni og tölvuspįnni ber bżsna vel saman į žeim hluta Sušurlands, sem tilheyrir Sušurlandsundirlendinu. 

Ķ textaspįnni er spįš 8-15 metrum į sekśndu og svipaš er aš sjį į tölvuspįnni sem birtir spį fyrir einstakar vešurstöšvar, svo sem Kįlfhól, sem er mišsvęšis. 

Gul višvörun, sem birt er į mbl.is, og er eins konar žrišja śtgįfa af vešurspįnni, gildir hins vegar um allt spįsvęšiš eins og žaš leggur sig, en ķ gulri višvörun er mišaš meira en 20 metra į sekśndu. 

 


mbl.is Varaš viš stormi sunnanlands į morgun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Teikaš" og žeyst į skķšaslešum. Er eintak til?

Svonefndir skķlaslešar voru algengir um mišja sķšustu öld. Žeir voru meš sérstöku sęti fremst fyrir faržega, bakiš į sętinu var jafnframt fast stżri fyrir ökumanninn, sem knśši slešann įfram meš fótunum og żtti į "stżriš". 

Ef fariš var nišur brekku eša hrašinn mikill af öšrum orsökum, var hęgt aš standa į öšru hvoru skķšinu, oftast vinstra megin, og lįta hęgri fótinn višhalda hrašanum meš snörpum spyrnum. 

Lķka var hęgt aš standa į bįšum fótum į skķšunum, sem voru raunar lķkari skautajįrnum en snjóskķšum. 

Hrašakstur į skķšaslešum var dżrlegt og hressilegt sport, sem eftirsjį er aš. 

Žeyst var į ęsihraša nišur eftir gangstéttunum į Raušarįrholtinu, sem fyrstu įr žeirrar byggšar voru raunar ysti hluti malargatnanna, sem enn voru žar.

Annaš sport og hęttulegra var žaš aš hanga aftan ķ stušurum į bķlum, sem oft voru bżsna voldugir. 

Volkswagen Bjallan var einn af žeim sķšustu ķ fólksbķlasögunni, sem var meš slķka stušara. 

Žetta var kallaš "aš teika" og var vandasamt, sem er annaš orš yfir hęttulegt. 

Ekki minnist ég samt neins alvarlegs slyss ķ žvi sporti. 

Setiš var um bķla žegar žeir fóru af staš og laumast til aš hanga aftan ķ stušurunum. 

Aldrei var sett upp skilti til aš loka slešagötum į Raušarįrholti og ķ Noršurmżri į žessum fyrstu 15 įrum byggšar į Raušarįrholti, og aldrei fóru sögur af neinum sérstökum vandręšum eša slysum į žvķ svęši ķ žeirri sérkennileg blöndu af opnu vetrarķžróttasvęši og umferšargötum, sem oft varš til į hvķtum vetrardögum. 


mbl.is „Varśš! Slešagata“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Frétt aš žaš skuli ekki vera frétt.

Įratugum saman hefur žaš talist til frétta, misstórra žó, aš leitaš hafi veriš aš rjśpnaskyttum į veišitķmabilinu. 

Žangaš til nś. 

Nś er žaš frétt, aš engin frétt af žessum gamla sķgilda toga skyldi vera į sveimi žetta įriš. 

Og er žaš kannski svo mikil frétt eftir allt?  Eftir aš eigendur snjallsķmanna meš gps kortunum geta leitaš aš sjįlfum sér?


mbl.is Engin leit aš rjśpnaskyttu ķ įr
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Höfundarrétturinn mikilvęgur fyrir listafólk og leita žarf lausna.

Listafólk, ekki sķst tónlistarfólk, į mikiš undir žvķ aš höfundarréttur žess sé virtur og skżrt afmarkašur. Lagiš Söknušur og mįlaferlin vegna žess, er eitt af nżjustu dęmunum um slķkt. 

En höfundarréttur er afar margslungiš hugtak, og snertir svo marga fleti listsköpunar. 

Varšandi stjörnuna fyrir framan Bęjarbķó er sį hugverkaréttur, sem kann aš vera tengdur henni, atriši sem kanna žarf vel og leita lausnar, sem geti nįš sama tilgangi og stjörnunni umdeildu var ętlaš aš nį, įn žess aš frekari mįlarekstur verši vegna höfundaréttar. 


mbl.is Stjarna Björgvins fjarlęgš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žarf kannski aš bķša ķ nokkra įratugi eins og gert var meš tóbakiš?

Tóbaksframleišendur og ašrir, sem högnušust į framleišslu og sölu tóbaks įttu ekki ķ miklum erfišleikum meš žaš fyrir um 60 įrum aš koma fram meš gögn, sem sżndu, aš tóbaksreykingar vęru hollar en ekki óhollar. 

Žaš tók meira en 40 įr aš komast aš skašsemi tóbaksreykinga, en meira aš segja vķsindamenn, sem kvaddir voru fyrir žingnefndir sóru og sįrt viš lögšu aš tóbakiš vęri skašlaust. 

Nś vaknar spurningin hvort žaš žurfi aš bķša ķ nokkra įratugi meš rafretturnar eins og meš tóbakiš. 


mbl.is Tengja rafrettur viš sjaldgęfan lungnajśkdóm
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įhrifamesta lķnuritiš: Olķuöldin.

Dęmi um forsögulegar aldir ķ sögu mannkynsins, sem hafa dregiš nafn af žvķ hrįefni, sem markaši upphaf žeirra, eru steinöld og bronsöld. Olķuöldin, framleišsla

Į sķšustu öldum er lķklegt aš orkugjafar geti gefiš slķku nafn, svo sem olķan. 

Į lķnuritinu hér viš hlišina er olķuframleišsla/olķunotkun jaršarbśa sżnd frį įrinu 1900-2100, eša ķ 200 įr. 

Notkunin eftir 2020 er byggš į įgiskunartölum, žar sem tekiš er meš ķ reikninginn hve miklar olķubirgšir eru ķ jöršu og hve hagkvęmt er aš nżta žęr. 

Žarna sést aš nś er olķunotkunin sjö sinnum meiri en įriš 1950, og veršur sjöfalt minni į nż įriš 2100. 

Žaš er ekkert langt žangaš til, 80 įr, užb mannsaldur, eša jafnlangur tķmi og lišinn er sķšan 1940 žegar notkunin var tķu sinnum minni en nś. 

Meginlķnan lķtur śt eins og hįtt hįtt og bratt fjall, sem rķs af jafnsléttu. 

Af žvķ aš mašurinn į sér tugžśsunda įra forsögu į jöršinni, en olķan kom ekki aš neinu rįši viš sögu ķ orkugjafasögu jaršarbśa fyrr en fyrir um einni öld, er lķnurit, sem dregiš er upp um orkunotkun jaršarbśa frį upphafi mannkynssögunnar eins og ógnarstór pjótsoddur žegar hann er settur į lįréttan skala, sem spannar feril mannkynsins, og eins og snarbrattur fjallsindur į lįréttum skala yfir žann tķma sem er lišinn frį upphafi išnbyltingar fyrir um 250 įrum. 

Og svo er vķsindunum fyrir aš žakka, aš vitaš er meš nęgilegri vissu hvernig žessi olķuöld mun enda; framleišslan mun hrapa hratt žegar lķšur į 21. öldina, žannig aš žegar litiš er yfir sögu mannkynsins rķs žetta linuritsspjót upp eins og hrikaleg sprenging į sekśndubroti, mišaš viš įržśsundin mörgu. 

Alveg burtséš frį hlżnun loftslags er žetta stóra verkefniš, sem bķšur mannkynsins, žvķ aš engin ein orkulind getur komiš ķ staš olķunnar, ekki einu sinni kjarnorkan, sem er ķ rauninni ekki endurnżjanleg orka, vegna žess aš śranķum er takmörkuš aušlind. 


mbl.is Sekśndubrot aš klśšra mįlum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband