Ruglandi ķmynd Hess.

Žaš er ekki tilviljun aš nżnasistar leitist viš aš gera minningu Rudolfs Hess aš einhvers konar helgisögn ķ samanburši viš oršspor annarra leištoga nasista į strķšsįrunum. Hess, Churchill

Įstęšan er djarft flug hans į tveggja hreyfla Messershmitt 110 orrustu- og sprengjuflugvél frį Sušur-Žżskalandi til Skotlands voriš 1941 til žess koma į frišarvišręšum og bandalagi Breta og Žjóšverja. 

Hess žekkti nokkra mįlsmetandi įhrifamenn Breta persónulega frį įrunum fyrir strķš og vissi aš sumir žeirra virtust hafa veriš opnir fyrir einhverju slķku. 

Flug Hess var afrek śt af fyrir sig. Me110G4_2[1]

Žaš er ekki hver sem er, sem getur sest aleinn upp ķ jafn stóra og öfluga herflugvél og Messerschmitt, stoliš henni og flogiš langa vegalengd fram hjį öllum eftirlitsflugvélum landsins, yfir Noršursjóinn, varpaš sér ķ fallhlķf ķ rökkri śr vélinni og sloppiš lifandi frį žvķ. 

Allt var žetta ęvintżralegt og óvenjulegt og nżnasistum vęntanlega aš skapi til aš skapa eins konar hetju śr Hess. Hess og Hitler

Įri fyrir flugiš hafši Hitler gert Bretum kostaboš um bandalag, žar sem Žżskaland héti žvķ meira aš segja aš verja heimsveldi Breta. 

Hess var stašgengill Foringjans allt fram aš flugi hans til Skotlands og taldi hann sig žvķ vera ķ stöšu til žess aš žjóna Hitler best meš žessu framtaki sķnu. 

Hess ķmyndaši sér aš hęgt yrši aš endurnżja bošiš frį 1940 og fį Breta aš samingaboršinu og aš ef frumkvęši hans gęti komiš žessu į koppinn, yrši žaš stórkostlegt frišarafrek. 

Hitler afgreiddi hins vegar allt slķkt śt af boršinu, enda var stašan önnur en hśn hafši veriš 1940.  

Hitler sagši, sem lķkast til var dagsatt, aš Hess hefši brotiš trśnaš og eingöngu gert žetta į eigin vegum ķ blóra viš sig, enda vęri Hess haldinn stórkostlegum skynvillum. 

Hess bar alla tķš mikiš hatur til kommśnista, Stalķns og sovésku stjórnarinnar, en hafši eins og fleiri žżskir rįšamenn miklar įhyggjur af vęntanlegri herferš Žjóšverja inn ķ Sovétrķkin. 

Megin įstęšan fyrir flugi hans var aš fį Breta ķ liš msš Žjóšverjum gegn Rśssum. 

Žaš mistókst hrapallega en Rśssum var ekki sama. 

Af žessum sökum heimtušu žeir ķ Nurnbergréttarhöldunum aš Hess fengi lķflįtsdóm, og žegar sęst var į ęvilangt fangelsi, sem Vesturveldin töldu hįmarksrefsingu vegna žess aš Hess hafši svona snemma kśplaš sig śt śr forystu Nasistaflokksins, fylgdu Rśssar žvķ fast eftir aš honum yrši aldrei sleppt, sama hve langt varšahaldiš yrši. 

Og žannig fór žaš, en fyrir bragšiš hafa nżnasistar fengiš tilefni til aš gera Hess aš pķslarvętti. 

Žaš er aušveldara en ella fyrir žęr sakir, aš ķ Kalda strķšinu voru reglulega fluttar fréttir af žvķ aš fariš vęri fram į žaš aš honum yrši sleppt, öldrušum manninum, og aš ómannśšlega vęri fariš meš hann.

Fékk Hess nokkra samśš į Vesturlöndum eftir žvķ sem varšhaldiš varš lengra og lengra.  

Ķ erlendri bók um žessi mįl kemur fram aš lķkast til var enginn samstarfsmašur Hitlers eins mikill ašdįandi Foringjans og Rudolf Hess, - Hess var tilbśinn til aš gera nįnast hvaš sem var fyrir Hitler, lķka aš taka grķšarlega persónulega įhęttu viš žaš aš žjóna Hitler og fórna sér fyrir hann meš žvķ aš fara ķ glęfraför til aš koma į bandalagi viš Breta sem myndi tryggja Foringjanum glęstan sigur į austurvķgstöšvunum. 

Ķ bókinni er velt upp żmsum möguleikum į žvķ aš mįlumm hafi veriš blandiš į bįša vegu, til dęmis į žvķ aš ķ raun hafi Hitler leyft Hess aš fara för sķna, og einnig er bent į, hve grunsamlega létt žaš reyndist fyrir Hess aš komast ķ gegnum strandeftirlit Breta. 

En nišurstašan mķn eftir lestur bókarinnar er sś aš Rudolf Hess hafi ķ engu veriš skįrri en ašrir rįšamenn nasista. 

Hann vissi įreišanlega um fyrirhugaša śtrżmingu Gyšinga, hélt trśnašinn um herförina ķ austurveg ķ hvķvetna žegar hann var handtekinn af Bretum og var herskįrri en flestir žegar um "villimennina ķ Kreml" var aš ręša. 

Hann įtti žvķ ekkert skįrra skiliš en ašrir rįšamenn nasista žegar refsing hans var įkvešin. 

En vegna ruglingslegs yfirbragšsins į ferli hans hentar žaš nżnasistum vel aš gera hann sérstökum pķslarvętti. 

 

 

 


mbl.is Nżnasistar ganga til minningar um Hess
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Hvaš Rudolf Hess varšar, ętli žaš sé ekki sś stašreynd aš mašurinn var ekki tengdur öllum žeim hörmungum sem įtti sér staš ķ Styrjöldinni. Hinar svoköllušu "tortķmingarbśšir", byrjušu ekki fyrr en upp śr 1941.  Žannig aš mašurinn var "saklaus" af žeim geršum ... ferš hans til bretlands, sannar žaš.  žannig aš fangelsun mannsins, hafši ekkert meš "glępi" hans aš gera ... og moršiš į honum, sem var fališ sem "sjįlfsmorš" ... var sķšan augljóst aš bandamenn vildu ekki aš hann yrši lįtin laus, žvķ hann hefši getaš sagt ašra sögu og hśn oršiš sannfęrandi.

Žetta eru "stašreyndir" mįlsins ...

Og Nżnasistar, eru engir Nasistar ... nema ķ huga bjįna.  Žetta er ungt fólk, sem mótmęlir stjórnarfari samtķmans meš aš ögra samfélaginu.

Raunverulegir nasistar nśtķmans, eru nįkvęmlega eins og Winston Churchill spįši ... vinstri skrķllin, sem vill banna mönnum aš hafa skošanir.

Bjarne Örn Hansen (IP-tala skrįš) 20.8.2017 kl. 08:31

2 identicon

Ašeins smį vangaveltur varšandi oršin pķslarvottur og pķslarvętti.
Ķ mķnum huga į oršiš pķslarvottur viš um einstakling, sem veršur fyrir ofsóknum, žjįningum og jafnvel dauša vegna stašfestu og trśnašar viš tilteknar skošanir. Pķslarvętti er hinsvegar įstand, sem į viš einn eša fleiri einstaklinga.
Vottur-vott-votti-vottar
Vętti-vętti-vętti-vęttis.

Kannski er žetta rangur skilningur. Saga Rudolfs Hess er svo sér mįl, sem ég hef ekki nóga žekkingu į.

Žorkell Gušbrandsson (IP-tala skrįš) 20.8.2017 kl. 09:50

3 identicon

Žaš vantar bara, hjį Bjarne, tilvitnun ķ Jón Žorlįksson sem sagši nasista „unga menn meš hreinar hugsanir.“

Žorvaldur Sigurdsson (IP-tala skrįš) 20.8.2017 kl. 10:38

4 identicon

"Svokallašar" tortķmingarbśšir. Bjarne Örn Hansen er lifandi "bipedal" vitni um kynžįttafordóma og "banality" į Ķslandi.

Haukur Kristinsson (IP-tala skrįš) 20.8.2017 kl. 11:11

5 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Skipulögš morš į gyšingum hófust strax 1938 ķ fjölmörgum fangabśšum, žremur įrum fyrir för Hess til Skotlands.  

Markmišiš um aš "leysa gyšingavandamįliš" var skżrt, en ašeins eftir aš žróa nógu afkastamikla ašferš. 

Žaš er nįnast ómögulegt aš stašgengill Foringjans og eldheitur dżrkandi hans hafi ekki vitaš um žaš, aš hverju var stefnt. 

Ómar Ragnarsson, 20.8.2017 kl. 13:04

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband