Svipaš og 18. įgśst, - nema 7 stigum kaldara.

Ķ dag, sķšasta vetrardag, er sólargangur įlķka og hann er 18. įgśst. Milli sólarupprįsar og sólarlags lķša um 16 klukkustundir og sólin kemst upp ķ 38 grįšu hęš į hįdegi.

Samt er enn vetur ķ dag, en ķ mišjum įgśst er enn hįsumar, žvķ aš mešalhitinn žį ķ Reykjavķk er rśmlega 10 stig, hęrri en ķ jśnķ og įlķka hįr og ķ jślķ.

En mešalhitinn ķ vetrarlok slefar hins vegar rétt yfir 3 stig.

Hverjar eru žį slęmu fréttirnar varšandi žessar stašreyndir og hverjar góšu fréttirnar?

Slęmu fréttirnar: Mešalhitinn er enn svo lįgur aš žaš telst vera vetur.

Góšu fréttirnar: Sólargangurinn gefur okkur įlķka tękifęri til aš njóta sólar og birtu og um hįsumar. Njótum žess og kvešjum veturinn meš stęl.  


Dagur jaršar. Žörf į sjįlfbęrri žróun.

Ķ dag er alžjóšlegur Dagur jaršar og žar meš dagur jaršargęša.

Ég og żmsir fręšimenn höfum lengi gagnrżnt rangfęrslur, sem Ķslendingar halda fram bęši hér heima og einkum gagnvart śtlendingum žess efnis aš nżting jaršvarmans į Ķslandi falli almennt undir skilgreininguna "endurnżjanleg, hrein orka" og sjįlfbęr žróun og sé žvķ ekki rįnyrkja.

Nś hafa žrķr vķsindamenn hjį ĶSOR fengiš višurkenningu fyrir fręšigrein um žetta efni og er žaš vel.

einn žeirra, Gušni Axelsson, setti įsamt Ólafi Flóvenz ķ Morgunblašsgreinum fram žį skilgreiningu, aš hęgt eigi aš vera aš nżta jaršvarmann į sjįlfbęran hįtt ef nógu varlega er fariš af staš og nišurstöšur rannsókna į įstandi svęšisins notašar til aš draga śr vinnslunni ef sżnt žyki aš hśn sé of įgeng.

Skilgreiningin var aš vķsu sett fram ķ ašeins einni setningu ķ langri framhaldsgrein og fór žvķ sennilega fram hjį lang flestum lesendum.

En hśn sżndi samt hve óralangt frį žessari ašferš nżtingin til raforkuframleišslu ķ į flestum jaršvarmasvęšunum hefur veriš og er enn hér į landi.

Nefnt er aš ķ staš 50 įra nżtingarendingu, eins og nś er lagt upp meš, sé ešlilegra aš miša viš 100-300 įra endingu.

Ķ raun er žaš lķka of stutt tķmabil nema aš menn geri žaš sem alveg hefur vantaš: Įkveši fyrst fyrirfram um öll žau virkjanasvęši sem i pottinum eru, įętli gróft hvernig hęgt sé aš nżta žau ķ heild žannig aš endingartķminn verši eilķfur, žvķ aš vitaš er aš svęši "jafna sig" į įkvešnum tķma eftir aš bśiš er aš kreista śr žeim allan varmann.

Frumrannsóknir Braga Įrnasonar bentu til žess aš sį tķmi vęri tvöfalt lengri en endingartķminn į Nesjavalla-Hengilssvęšinu, en ganga veršur miklu lengra ķ rannsóknum til žess aš hęgt sé aš komast hjį rįnyrkju.

Mišaš viš hina stuttu endingu į nśverandi jaršvarmavirkjunum ętti skilyršislaust aš hętta viš allar įętlanir um frekari jaršvarmavirkjanir til raforkuframleišslu og stefna aš raunverulegri sjįlfbęrri nżtingu meš žvķ aš fara eftir žvķ sem žeir Gušni og Ólafur lögšu til ķ Morgunblašsgreinum sķnum.  

Į allri žessari nżtingu žarf aš verša gagnger bragarbót.  

   

 

 


mbl.is Įttu bestu fręšigreinar įrsins 2014
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tįknręn myndin af vélinni ķ žokunni: Röng vél.

Hvarf malasķsku žotunnar veršur ę dularfyllra.

Kannski er myndbirtingin af skugga vélar ķ žokukenndu umhverfi, sem kemur frį AFP, tįknręn, žvķ aš hśn er af fjögurra hreyfla skrśfužotu en ekki af tveggja hreyfla žotu eins og Boeing 777 vél malasķska flugfélagsins var.

Undir myndinni stendur: "Hvar er hśn", en ętti kannski aš standa: "Hver er hśn?"  

Kannski er veriš aš leita meš röngum ašferšum aš rangri vél į röngum staš.   


mbl.is Er leitaš į röngum staš?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Feluleikurinn og žöggunin varšandi jaršvegseyšinguna.

Um sķšustu aldamót var gerš śttekt į vegum Sameinušu žjóšanna į jaršvegsmįlum žjóša heims.

Hér į Ķslandi var sķšan mikiš gert śr žvķ aš viš hefšum komiš afar vel śt śr žessari rannsókn og veriš mešal efstu žjóša į listanum yfir žaš aš vera umhverfisvęn. Um sama leyti var uppi aš framkvęma mestu óafturkręfu neikvęšu umhverfisspjöll, sem möguleg eru ķ žessu landi.  

Žetta kom mér į óvart af žvķ aš rannsókn Ólafs Arnalds į įstandi jaršvegsmįla į Ķslandi, sem hann fékk umhverfisveršlaun Noršurlandarįšs fyrir, sżndi, aš hvergi ķ nokkru landi var og er įstandiš jafn slęmt.

Ķ krafti upplżsingaskyldu stjórnvalda fékk ég aš skoša skżrsluna. Žį kom ķ ljós hver var įstęšan. Örfį lönd, mestu skussarnir, höfšu skilaš aušu varšandi jaršvegsmįlin og sett stafina NA ķ dįilkinn sem žau voru ķ.

Mešal landanna var til dęmis Śkraķna meš sķnar afleišingar Chernobylslyssins, og fleiri skussalönd Austur-Evrópu höfšu žetta svona.

En Ķsland setti lķka stafina NA ķ sinn dįlk og komst upp meš žaš aš ljśga žvķ upp ķ opiš gešiš į umheiminum hvernig įstandi var og er hér, žótt ekkert annaš land byggi yfir veršlaunaśttekt į įstandinu.

Žegar Steingrķmur Hermannsson tók viš embętti landbśnašarrįšherra um hrķš lagši hann til aš žessi mįl yršu tekin fyrir af festu og bęndur ķ hérušum, žar sem afréttir og lönd voru sannanlega óbeitarhęf, yršu styrktir til žess aš hętta aš beita žį, enda mikil önnur atvinnutękifęri ķ žeim hérušum,  en ķ stašinn fengju bęndur į svęšum, žar sem landbśnašur var grunnatvinnuvegur og beitarlönd ķ žokkalegu įstandi, aukinn kvóta.

Sem dęmi mį nefna Vestur-Hśnavatnssżslu og Strandir.

Steingrķmur segir ķ ęvisögu sinni aš bęndasamtökin og landsbyggšaržingmenn hafi brugšist ókvęša viš og hann hafi ekki žoraš aš minnast į žetta framar.

Svipaš geršist žegar Hjįlmar Jónsson varš formašur landbśnašarnefndar Alžingis um 20 įrum sķšar, aš hann višraši žessa hugmynd óvart ķ vištali ķ fjölmišli og allt varš vitlaust.

Meš sömu tķmalengd į milli svona umtals mį bśast viš aš einhver rįšamašur orši žetta ķ žrišja sinn ķ kringum įriš 2020, allt verši vitlaust og sķšan lķši nęstu 20 įr til įrsins 2040 meš sama feluleiknum, fram aš nęsta upphlaupi og žöggun ķ kjölfariš.   


mbl.is Žörf į breyttu višhorfi ķ landgręšslu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ekkert aš marka śtlendingana ?

Eftirminnileg eru ummęli gamla Austfiršingsins sem sagši aš ekkert vęri variš ķ vķšįttur, fjöll, hraun og eyšisanda, engir feršamenn vildu sjį svo ömurlegt landslag sem vęri einskis virši. "Ég hef įtt heima fyrir austan ķ hįlfa öld og veit nįkvęmlega hvaš er mest er virši aš skoša. Žaš er Hallormsstašaskógur!" sagši sį gamli um leiš hann strunsaši śt af rįšstefnu um nįttśrveršmęti landsins og gildi žeirra fyrir feršamennsku og sagšist ekki nenna aš sitja undir svona kjaftęši.  

Hann mišaši aušvitaš viš veršmętamat samlanda sinna af hans kynslóš og stóš ķ žeirri trś aš fólk, sem byggir žéttbżl og aš miklu leyti skógi žakin erlend lönd, myndi žyrpast ķ hundruša žśsunda tali til Ķslands til aš sjį ķslensku skógana.

Žrįtt fyrir öll mķn feršalög um land okkar gangandi, akandi, hjólandi, rķšandi og fljśgandi ķ meira en 60 įr, hafa śtlendingar, sem ég hef feršast meš undanfarin įr, opnaš augu mķn mun betur fyrir landinu en allt mitt flakk.

Allt fram undir sķšustu aldamót hafši skošun mķn į nįttśru Ķslands mótast fyrst og fremst af feršum hér heima įn žess aš hafa gert neinn marktękan samanburš viš önnur lönd.

Žetta breyttist allt meš feršum til annarra landa og samskiptum viš vķšförult fólk, žekkta ljósmyndara, kvikmyndageršarmenn, sjónvarpsmenn og vķsindamenn, žar sem loksins kom til sögunnar naušsynlegur samanburšur viš ašra heimshluta og lönd til žess aš hęgt vęri aš įtta sig į raunverulegri sérstöšu nįttśru Ķslands.  

 

 


mbl.is Ķsland er mögnuš upplifun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Athyglisvert sślurit.

Athyglisvert sślurit birtist ķ frétt į mbl.is sem sżnir hagnaš og tap fyrirtękja į Ķslandi į žessari öld.

Į žvķ sżna blįar sślur vaxandi gróša fyrirtękja į sķšari helmingi slķmsetu Sjįlfstęšisflokksins ķ 16 įr frį 1991 til 2009 og nęr gróšinn hįmarki įriš 2007, į įrinu sem meirihluti landsmanna vildi ķ sķšustu kosningum fį aftur undir stjórn sömu flokka og stjórnušu landinu ķ 12 įr ķ ašdraganda Hrunsins.  

En įriš 2008 blasir viš svo stór rauš tapsśla, aš sennilega veršur aš leggja saman marga įratugi blįrra sślna til aš jafnast į viš hana eina.

Žessi rauša tapsśla sżnir fyrirbrigši sem mörgum hugnast vel um žessar mundir aš nefna "hiš svokallaša hrun".

Śr žessum raušu rśstum byrja sķšan aš rķsa śr brunarśstum Hrunsins vaxandi blįar sślur hagnašar fyrirtękja žegar viš völd er rśstabjörgunarstjórn sem margir nefna nś "verstu rķkisstjórn ķ sögu žjóšarinnar", hvorki meira né minna.

Ekki dettur mér ķ hug aš halda žvķ fram aš sś rķkisstjórn hafi, frekar en ašrar rķkisstjórnir, veriš óskeikul ķ hvķvetna og aldrei gert nein mistök.

En bendir žetta athyglisverša sślurit til žess aš rķkisstjórnirnar į undan og eftir henni verši ķ framtķšinni stimplašar sem bestu rķkisstjórnir ķ sögu žjóšarinnar?     


mbl.is Hagnašur fyrirtękja aldrei meiri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įhęttan nįlgast įhęttu hermanna ķ strķšinu.

Stęrsta slysiš ķ sögu Everestferša hlżtur aš marka einhver tķmamót. Svo er aš sjį af slysatölum sķšustu missera aš įhęttan af feršum upp į fjalliš sé aš nįlgast įhęttuna, sem tekin var į strķšsįrunum viš aš senda flugmenn til loftįrįsa į Žżskaland.

Varla er hęgt aš una viš slķkt.  

Fyrir rśmum 60 įrum las ég bók meš nafninu "Undur veraldar" og var stór kafli ķ bókinni um Everestferšir, afar grķpandi kafli og žaš minnisstęšasta ķ bókinni.

Žį hafši fjalliš ekki veriš klifiš og menn höfšu żmist oršiš frį aš hverfa eša horfiš og farist.

Slysin sķšustu įr hljóta aš kalla į nżja rannsókn og greiningu į įhęttunni og jafnframt žvķ, hvort og hvernig sé hęgt aš minnka hana.

Slysiš kemur į tķma žegar Baltasar Kormįkur er einmitt aš gera myndina Everest. Žaš er kaldranalegt aš hugsanlega geti žetta slys oršiš til žess aš myndin verši tķmabęrari en ella og žvķ betri söluvara.

En vonandi veršur hęgt aš lķta į žaš i žvķ ljósi aš myndin geti oršiš žarfari og gagnlegri en ella.   


mbl.is Hóta aš hętta feršum į Everest
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Samśšarkvešjur geta veriš viškvęmt og umdeilanlegt mįl.

Samśšarkvešjur vegna frįfalls eša harmleikja, sem snertir heilar žjóšir, eru yfirleitt žess ešlis aš žaš žykir hiš ešlilegast og sjįlfsagt aš senda žęr.  

Žjóšhöfšingjar eša ęšstu rįšamenn landa sjį um aš senda slķkar kvešjur og žaš er yfirleitt gert, žegar ęšstu rįšamenn žjóšanna eša miklar žjóšhetjur falla frį.

Žaš, aš Noršur-Kóreumenn endurgjaldi ekki samśšarkvešjur granna sinna og bręšražjóšar ķ sušri og taki sig meš žvķ śt śr hópi nįgrannažjóša, veršur žvķ aš teljast óvenjulegt.

En žaš er lķka margt óvenjulegt varšandi rįšamenn ķ Noršur-Kóreu og įstandiš žar.

Žaš er žó ekki einsdęmi aš umdeilanlegt žyki, hvort samśšarkvešjur séu sendar eša ekki og afar óvenjulegt heimsįstand getur rįšiš miklu um žaš.

Žegar Roosevelt Bandarķkjaforseti dó 12. aprķl 1945 sendi Hitler til dęmis engar samśšarkvešjur til Bandarķkjamanna. Raunar stökk Göbbels fagnandi į fętur žegar fréttirnar bįrust til byrgis Foringjans ķ Berlķn og hrópaši: "Žetta eru tķmamótin, umskiptin"( ķ strķšinu) !" og įtti žį viš žaš, aš nś yrši ósętti mešal Bandamanna ķ strķšsrekstrinum og aš strķšsgęfan myndi snśast nasistum ķ vil.

Sżnir žaš vel žį vaxandi firringu, sem rķkti mešal rįšamanna Žrišja rķkisins sķšustu mįnuši og daga žess.  

Žegar Hitler sķšan dó 18 dögum sķšar og tilkynnt var aš hann hefši falliš ķ bardaga viš stjórnstöš, streymdu samśšarkvešjur ekki til Žżskalands og heldur ekki til Ķtalķu tveimur dögum fyrr žegar Mussolini var drepinn.

Ein undantekning žótti umdeilanleg, en žaš var aš rįšamenn Portśgala og Ķra sendu samśšarkvešjur til žżsku žjóšarinnar.  

Af žvķ hlutust samt engin eftirmįl aš žvķ er séš veršur ķ gögnum frį žessum mjög svo óvenjulegu vordögum 1945. 

Stórir hlutar, jafnvel meirihluta żmissa žjóša, hafa syrgt haršstjóra sķna žegar žeir féllu frį.

Dęmi um žaš er frįfall Noršur-Kóreskra haršstjóra og frįfall Stalķns 1953. Mig minnir aš žjóšarleištogar heims hafi fariš eftir sišvenjum og sent Sovétmönnum samśšarkvešjur viš frįfall Stalķns og stašreynd er aš stór hópur fólks į Ķslandi, sem taldi sig ekki vita betur žį en aš hann hefši veriš eitt helsta stórmenni og velgjöršarmašur mannkyns, syrgši hann mjög.   


mbl.is Engin samśš frį Noršur-Kóreu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

1914, 1939, 1956, 1968 og 2014, - hvaš er lķkt, hvaš ólķkt?

Um žessar undir hreyfir žaš viš mönnum aš ófrišarblikur į įrinu 2014 minnir į žaš aš rétt öld er lišin į žessu įri sķšan Fyrri heimsstyrjöldin hófst. Mešal annars er talaš um aš hegšun stórvelda sé önnur og aumingjalegri nś en žį og velt vöngum yfir žvķ aš žaš sé óešlilegt.

Til dęmis hafi Žjóšverjar ašeins fariš fram į žaš viš Belga 1914 aš fį aš flytja herliš ķ gegnum landiš įn žess aš hernema žaš, en Bretar hafi tališ žaš brot į samningi frį 1839 um landamęri Belgķu og žvķ sagt Žjóšverjum strķš į hendur.

Nś hafi hins vegar engin hótun um strķš veriš gefin žótt Rśssar hafi einhliša breytt landamęrum Śkraķnu žrįtt fyrir 20 įra samning um žessi landamęri og fariš meš her inn į skagann og hertekiš hann.

Hér gleymist grundvallarmunur į įstandinu 1914 og žvķ sem sķšar varš og einnig gleymist hvaš menn töldu sig hafa lęrt eftir hörmugnarnar 1914.

1914 óraši engan žįtttakanda ķ strķšinu fyrir žvķ aš strķš yrši jan yfirgripsmikiš og langt eins og raun varš į. Menn įttušu sig engan veginn į žvķ aš vegna hreyfanleika varnar- og varališs og öflugra varna yrši hętta į kyrrstęšum skotgrafahernaši sem stęši ķ fjögur įr.

Allir strķšsašilar héldu aš žetta yrši stutt og snarpt strķš, sem klįrašist jafnvel fyrir jól 1914.

Minningin um žetta skóp sķšan óvart seinna strķšiš, af žvķ aš ķ višleitni til aš komast hjį hörmulegu strķši, gleymdist žaš hvaša eindęma skepnur Hitler og glępahyski hans höfšu aš geyma og aš seinna strķšiš var óhjįkvęmilegt, hvaš sem gert hefši veriš, - Hitler stefndi vķsvitandi aš žvķ.

1956 fóru Sovétmenn meš her inn ķ Ungverjaland til aš steypa stjórninni žar af stóli og Vesturveldin ašhöfšust ekkert, af žvķ aš nś var komin til sögunnar kjarnorkuógn, sem skóp alveg nżjar ašstęšur.

1968 fóru Sovétmenn og fylgirķki žeirra ķ Varsjįrbandalaginu meš her inn ķ Tékkóslóvakķu ķ sama tilgangi og aftur höfšust Vesturveldin ekkert aš.

2014 fara Rśssar og taka Krķm meš hervaldi, en ķ žetta sinn hafa žeir flesta ķbśana meš sér ķ staš žess aš hafa žį į móti sér ķ Ungverjalandi og Tékkóslóvakķu 1956 og 1968. Voru auk žess aš taka til baka svęši, sem žeir höfšu gefiš Ukraķnu fyrir hįlfri öld.

Tökum aftur įrin 1914 og sķšan 1943 varšandi žaš aš fara meš her ķ gegn um hlutlaust rķki.

1943 sömdu Žjóšverjar nefnilega viš Svķa um aš fį leyfi žeirra til aš fara meš žżskan her ķ jįrnbrautarlestum frį Noregi ķ gegnum Svķžjóš til Finnlands. Herflutningarnir voru žó ekki meiri né  örari en žaš aš lokašar jįrnbrautarlestir nęgšu.

Hvorki Bandamenn né Žjóšverjar hróflušu viš žeirri skilgreiningu aš Svķžjóš vęri žrįtt fyrir žetta hlutlaust rķki.

Hvers vegna? Vegna žess aš žaš var engum ķ hag aš efna til strķšsįstands śt af žessu.

Mišaš viš umfang herflutninga Žjóšverja 1914 og žann hraša og umfang, sem žurfti aš hafa, žar sem meginherinn var sendur gegnum Luxemborg og Belgķu til aš fara ķ sveig vestur og sušur fyrir Parķs til aš króa franska herinn inni meš žvķ aš umkringja hann viš Parķs, hefši veriš illmögulegt aš takmarka herflutningana viš lokašar jįrnbrautarlestir.

Nś eru uppi raddir um žaš aš Bretar og Belgar hefšu samt getaš séš ķ gegnum fingur sér varšandi žessa herflutninga śr žvķ aš Žjóšverjar hétu žvķ aš hernema ekki Belgķu.

Žaš er afar hępiš og žar aš auki voru Bretar bundnir skuldbindingum og samningum viš bęši Frakka Rśssa og Belga varšandi žaš aš koma žeim til hjįlpar ef Mišveldin réšust į žį.

Nś hallast margir fręšimenn aš žvķ aš jafnvel žótt Žjóšverjar hefšu haldiš hęgri armi hers sķns jafn sterkum og Von Schlieffen lagši upp meš, hefši samt ekki tekist aš framkvęma įętlun hans.

Įstęšan var einfaldlega sś aš hraši fótgöngulišsins įtti aš verša svo mikill og vegalengdin sem žaš įtti aš fara var svo löng, aš žaš hefši ekki haft śthald ķ žaš, enda hefši žaš sjįlft žurft aš berjast samfellt alla leišina viš erfišan andstęšing, sem įtti aušvelt meš aš flytja til varnar- og varališ sitt nógu tķmanlega til aš verjast alls stašar į sama tķma og sóknarherinn varš aš notast viš seinfara birgša- og skotfęraflutninga.

Žetta breyttist ķ Seinna strķšinu žvķ aš žį sįu öflugar og hrašskreišar vélaherdeildir, flugvélar og vélvęddir flutningar į birgšum og hergögnum um aš sópa hindrunum ķ burtu, vaša įfram og umkringja liš Breta, og žżska fótgöngulišiš žurfti ekki annaš en aš sleikja upp į eftir žeim og marséra nęr įtakalaust įfram.      

  


mbl.is Óska eftir rśssneskum frišargęslulišum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Flest samt lķkt meš skyldum.

Žaš er skiljanlegt aš Nanda Maria Maack flaggaši ķ hįlfa stöng viš kirkjuna ķ Vogsey į föstudeginum langa, žvķ aš śtfęrslan į gušsžjónustuum ķ Noregi er sérstaklega lķk žvķ sem gerist hér į landi.

Fyrir um įratug įttum viš Helga leiš um bęinn Kongsberg ķ Noregi rétt fyrir hįdegi į sunnudegi og heyršum žį śtvarpaš frį messunni žar į žann hįtt, aš mašur fylltist heimžrį til Ķslands, svo lķkt hljómaši žetta.  


mbl.is Flaggaši óvart ķ hįlfa stöng
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband