Žjóšin į aš fį aš axla įbyrgš eins og kjörnir fulltrśar hennar.

Fjórar megin hugmyndir um aukiš beint lżšręši en nś eru ķ stjórnarskrį Ķslands voru į dagskrį hjį stjórnlagarįši.

Žęr mišušu aš meginstefi stjórnarskrįrinnar aš dreifa valdinu skynsamlega į milli valdžįttann og marka skżrari stefnu um réttindi og įbyrgš og valdmörk.

Eitt atriši žessa var aš fęra kjósendum sjįlfum meiri beina įbyrgš į įkvöršunum en žeir hafa nś.  Atrišin fjögur voru žessi: 

1. Įkvešinn lįgmarkshluti kjósenda geti kallaš fram žjóšaratkvęšagreišslu. 

2. Žrišjungur žingmanna gęti kallaš fram žjóšaratkvęšagreišslu. 

3. Įkvešinn hluti kjósenda gęti lagt fram frumvarp į Alžingi. 

4. Forseti Ķslands hefši mįlskotsrétt. 

Rįšiš var skipaš fólki śr afar breišum jaršvegi žjóšlķfsins, allt frį 24 įra til 70 įra, allt frį bónda fyrir noršan til stęršfręšings af pólskum uppruna, frį mönnum meš żmsar hugmyndir anarkisma og yfir ķ vinstri menn og hęgri menn. 

Kynjahlutfall var 60/40. 

13 fulltrśar höfšu starfaš opinberlega fyrir stjórnmįlaflokka og skiptust nokkurn veginn eftir atkvęšahlutföllum flokkanna žį. 

Ķ ljós kom aš ekki var meirihluti ķ rįšinu fyrir žvķ aš fara alla leiš ķ mįlinu eins og drjśgur hluti vildi žó og aš žvķ yrši nišurstašan mįlamišlun.

Ég var einn žeirra sem ekki vildi fara nešar en 15% ķ atriši nśmer 1 en meirihlutinn nįši 10% fram.

Mismunandi hrifning var į atriši 2. Sumir bentu į góša reynslu af slķku ķ öšrum löndum, svo sem ķ Danmörku, en ašrir óttušust aš ķslenskir žingmenn myndu ekki sżna slķkan žroska.

Ķ ljós kom aš meirihluti var meš žvķ aš hafa prósentuna 10% en į móti féllust heitir fylgismenn žeirrar tölu į aš fella nišur heimild žrišjungs žingmanna.

Einn galli į žjóšaratkvęšagreišslum er sį, aš sé farin svipuš leiš um framkvęmdina og ķ öšrum löndum, geta komiš upp ašstęšur ķ algerum undantekningartilfellum žar sem naušsynlegur śrskuršur žjóšarinnar fellur į tķma,  og gott getur veriš aš forseti Ķslands, sem er eini žjóškjörni embęttismašur landsins rįši yfir nokkurs konar neyšarhemli, hefši vald til aš kalla fram žjóšaratkvęšagreišslu.

Önnur röksemd fyrir žessu var sś, aš meirihluti rįšsins vildi hafa greinina um žjóšaratkvęši meš svipušum undantekningum og eru vķšast erlendis, aš fjįrlög og fjįrmįlaskuldbindingar yršu undanskilin. 

Ķ slķkum tilfellum gęti forsetinn žó notaš mįlskotsrétt. 

 

Žetta var nišurstašan hjį stjórlagarįši, atriši 1,3 og 4 fengu framgang.

Ég féllst į 10% regluna į žeim forsendum aš erlendis, eins og til dęmis ķ Sviss, eru svo haršar reglur um framkvęmd žjóšaratkvęšagreišslna, aš žaš getur tekiš įr aš koma žeim ķ framkvęmd og aš hęgt yrši aš nota haršar reglur hér sem naušsynlegan hemil.

Einnig yrši žaš aušveld og lķtil breyting aš hękka meš lagabreytingu töluna 10% ķ 15% eša 20% ef reynslan af 10% yrši slęm.

Į tķmum byltingar ķ menntun fólks, fjarskiptum, samskiptum og mišlun upplżsinga auk tilkomu netsins er komin upp alveg nż staša varšandi beint lżšręši og netlżšręši, sem getur bętt og aukiš lżšręšiš og įbyrgš allra, sem aš žvķ standa.

 

Ķ mķnum huga er frįleitt annaš en aš nżta sér žetta ķ staš žess aš daga uppi eins og nįtttröll ķ žessu efni.   


mbl.is Žįtttaka skipti mįli ķ žjóšaratkvęšagreišslum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ašeins ein tegund atvinnuuppbyggingar er višurkennd.

Atvinnuuppbygging ķ tengslum viš orkufrekan išnaš er oršin aš slķku trśaratriši hér į landi aš hver sį, sem bendir į aš hęgt sé aš byggja upp atvinnu viš "eitthvaš annaš", er śthrópašur sem öfgamašur sem sé į móti rafmagni og framförum og svo mikiš į móti atvinnuuppbyggingu aš hann vilji fara aftur inn ķ torfkofana.

Ekkert žżšir aš nefna žį stašreynd aš feršažjónustan, sem oršin er stęrsti atvinnuvegur landsins og skapar mestar gjaldeyristekjur, hafi skapaš tķu žśsund nż störf sķšustu įr.

Nei, stórišja skal žaš vera og verša og ašeins hun.

Ekki dugar minna en daglega frétt um dżrš hennar og žį vį sem stešji aš žjóšinni ef žessum guši sé ekki žjónaš einum.

Jón Gunnarsson meš ramakveiniš um naušsyn stórišjužjónkunarinnar ķ gęr, Sigmundur Davķš um dżrš įlvers ķ Skagabyggš strax į eftir og nś ramakvein ķ Mogganum um aš atvinnuuppbyggingu ķ landinu sé ógnaš nema hamast verši sem mest gegn nįttśru landsins, aušlindinni sem žó er undirstaša feršažjónustunnar sem einstęš ósnortin nįttśra, en ekki sem safn virkjana- og išnašarsvęša hvert sem litiš veršur.      


mbl.is Atvinnuuppbygging sett ķ uppnįm
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Žóroddur er ķ mišiš".

Enn er ķ minnum haft žegar birt var mynd ķ Morgunblašinu hér um įriš af žvķ žegar fulltrśi Ķslands, Žóroddur aš nafni, nįši žeim įrangri aš gera sölusamning į skreiš til Nķgerķu. 

Į myndinni mįtti sjį hina kolsvörtu nķgerķsku hérašshöfšingja stilla sér meš Žórhalli. 

Ķ textanum stóš eitthvaš ķ žessa įtt: Myndin er frį samningafundinum um skreišarsöluna. Žóroddur er ķ mišiš.

Žetta kemur ķ hugann žegar horft er į myndina af žeim sem stóšu aš undirritun viljayfirlżsingar um įlver į Hafursstöšum ķ gęr ķ sjįlfum Rįšherrabśstašnum meš fulltrśum Ķslendinga og kķnversks įlfyrirtękis.

Um hana į svo sannarlega viš textinn: "Sigmundur Davķš er ķ mišiš".

Sagt er aš įlveriš eigi aš verša 120 žśsund tonn. Žaš er augljóst yfirskin og sannkallaš "tśrbķnutrix."  Varšandi įlver į Bakka, ķ Reyšarfirši, Hvalfirši og ķ Helguvķk hefur komiš ķ ljós aš óhugsandi er aš svo lķtiš įlver beri sig og fulltrśar Noršurįls og Alcoa hafa višurkennt žetta.  

Žess vegna er žaš ekkert smįręši, sem veriš er aš rita viljayfirlżsingu um, meš sjįlfan Sigmund Davķš ķ mišiš. Ķ raun er veriš aš undirrita įętlun um 360 žśsund tonna įlver sem žurfa mun um 700 megavött, eša allt aš žvķ jafn mikiš afl og fęst ķ sex stórvirkjunum į Žjórsįr-Tungnaįrsvęšinu. 

Og žegar gengiš veršur frį samningum um Blönduveitu ķ Austur-Hśnavatnssżslu og Skatastašavirkjun og Villinganesvirkjun ķ Skagafirši og landeigendur og ašrir vandamenn žess stilla sér upp į mynd veršur višeigandi aš setja eftirfarandi setningu undir: Žórólfur er ķ mišiš. 


mbl.is Fjįrmagna 100 milljarša įlver
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sami žverpólitķski žingmeirihlutinn sķšan 1959.

Frį og meš Alžingiskosningunum ķ október 1959 hefur ašeins einn stöšugur žverpólitķskkur žingmeirihluti veriš į žingi: Sį meirihluti žingmanna hverju sinni sem getur setiš rólegur meš sķna bjórkollu į kosninganótt, fullviss fyrirfram um aš aš vera "ķ öruggu sęti."

Mešvitaš eša ómešvitaš er žessi žingmeirihluti hindrun žess aš enn er hér stjórnarskrį žar sem tekur lestur 30 fyrstu greinanna aš komast ķ gegnum žann hlutann, sem var settur 1849 til aš frišžęgja žįverandi Danakonungi.

Žaš hręšilegasta sem žessi žingmeirihluti getur hugsaš sér er aš kosningakaflinn ķ frumvarpi stjórnlagarįšs og margvķsleg įkvęši um betri valddreifingu og aukiš vęgi beins lżšręšis verši aš veruleika eša aš oršiš sé viš kröfu yfirgnęfandi meirihluta kjósenda ķ žjóšaratkvęšagreišslu ķ október 2012 um aš frumvarp stjórnlagarįšs verši lagt til grundvallar ķ nżrri stjórnarskrį.   


mbl.is Atkvęšamunur allt aš 250%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ętti aš aš heita Bśšafossvirkjun. Faldir fossar.

Žaš aš kalla Hvammsvirkjun žessu nafni sķnu er lišur ķ blekkingarstarfsemi, mešvitašri eša ómešvitašri, til žess aš kalla virkjanir nöfnum sem segja sem allra minnst um ešli žeirra. Bśšafoss. Hekla

Mešal slķkra virkjana eru Helmingsvirkjun (Dettifossvirkjun), Noršlingaölduveita (Žjórsįrfossavirkjun), Hrafnabjargavirkjun (Aldeyjarfossvirkjun), Bślandsvirkjun ( Skaftįrfossavirkjun)  og Hvammsvirkjun (Bśšafossvirkjun).  

Svo langt er gengiš ķ aš fela fossana, sem į ķ raun aš virkja, aš ķ mati į umhverfisįhrifum Bślandsvirkjunar kemur hvergi fram aš viš žaš aš žurrka įna upp fyrir ofan Skaftįrdal, hverfa fimm fallegir fossar.IMG_0049

Ef Hvammsvirkjun og Holtavirkjun verša aš veruleika, en eins og Jón Gunnarsson tók skżrt fram į Alžingi ķ kvöld, lķtur hann į žessar samliggjandi virkjanir sem heild og bošar Holtavirkjun ķ framhaldinu ķ haust, hverfur Bśšafoss og afl hans fęrist inn ķ virkjunina.

Svęšiš frį fossinum og langt upp eftir veršur raskaš stórlega meš žvķ aš sökkva skógi vöxnum hólmum og heilmiklu landi undir lón, en taka Žjórsį śr farvegi sķnum yfir ķ stöšvarhśs austan įrinnar ķ landi Hvamms. 

Fossinn er hér į mešfylgjandi mynd og kannski set ég kvikmyndarskeiš af honum į facebook sķšu mķna sķšar ef tķmi vinnst til.

Ķ baksżn er Hekla. Žetta er nęst vatnsmesti foss į Ķslandi, nęst į eftir Urrišafossi.

Į nešri myndinni sést fiskeldisbygging sem gefur hugmynd um stęrš žessa mikla foss.

Um er aš ręša stęrsta laxastofn į Ķslandi, en žaš skiptir sennilega ekki miklu mįli ef marka mį samžykkt Alžingis.

En feluleikurinn meš fossinn og fleira į svęšinu bendir til žess aš miklu žyki skipta aš helst enginn viti um hann.  

Ef hann vęri svona ómerkilegur hefšu menn lķklega ekki mikla įstęšu til svona feluleiks.  


mbl.is Hvammsvirkjun fęrš ķ nżtingarflokk
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ekki spurningu um hvort, heldur hvenęr....

Eldfjallaröšin sem myndar Reykjanesfjallgaršinn og öll hraunin, sem runniš hafa frį žeim eftir aš ķsöld lauk, segja žį sögu, aš myndun Reykjanesskagans hefur ekki ašeins įtt sér staš ķ miklum męli sķšustu ellefu žśsund įrin, heldur koma hrinur eldgosa sem geta stašiš ķ nokkrar aldir ķ senn. 

Tķmabilin į milli žessara hrina eru mislöng, en geta veriš innan viš žśsund įr. 

Sķšasta hrina eldgosa, allt frį Hellisheiši til ysta hluta skagans, stóš frį žvķ um įriš 1000 og fram yfir 1300. 

Nś er žaš langt lišiš sišan žessi hrina var, aš önnur hrina getur héšan af hafist hvenęr sem er. Raunar getur eldfjallafręšingum greint į um žetta og Rögnunefndin hefur slegiš žvķ föstu aš viš getum veriš róleg nęstu aldirnar og žess vegna sé žetta ekki atriši, sem žurfi aš hugsa um varšandi gerš nżs flugvallar ķ Hvassahrauni. 

Eftir stendur sś stašreynd aš žaš er ekki spurning um hvort, heldur hvenęr stórfelldari umbrotahrina hefst į Reykjanesskaga en komiš hefur sķšustu sjö hundruš įr. Og lķkurnar į slķkri hrinu fara vaxandi. 

Tališ er aš eldgos hafi oršiš sušvestur af Reykjanestį voriš 1783 og upp komiš eyja, sem sökk eftir skammvinnt gos, en ķ jśnķ sama įr hófst mesta gos Ķslandssögunnar allt frį žvķ um 930, žegar žaš mesta, Eldgjįrgosiš, sendi hraun allt nišur ķ Mešalland og stimplaši sig inn sem mesta hraungos į sögulegum tķma hér į landi. 

Ķ kjölfar Skaftįrelda kom sķšan gos ķ Grķmsvötnum, žannig aš lżsing Jóns Helgasonar, "hornsteinar landsins braka" įtti vel viš um žessa eldgosahrinu allt frį Eldey til Grķmsvatna. 

Nś er nżlokiš hrinu viš Bįršarbungu og žar į undan Grķmsvatnagosi. Hugsanlega eru tķšari gos į Vatnajökulssvęšinu afleišing af léttingu jökulsins, eins og vķsindamenn höfšu spįš en enginn veit hvenęr nęst muni braka ķ hornsteinum landsins yfir žaš endilangt. 


mbl.is Tvö hundruš skjįlftar męlst
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sundruš žjóš?

Allt frį lokum Seinni heimsstyrjaldar hafa blossaš upp ķ įtök ķ Grikklandi. Ķ kjölfar strķšsins hófst borgarastyrjöld žegar kommśnistar reyndu aš nį žar völdum lķkt og geršist noršar ķ austurhluta Evrópu. 

En Stalķn og Churchill höfšu samiš um žaš aš Grikkland lenti į įhrifasvęši Breta, Bślgarķa, Ungverjaland, Tékkóslóvakķa, Austur-Žżskaland og Pólland į įhrifasvęši Sovétmanna, en Jśgóslavķa og Austurrķki yršu į mörkunum og hlutlaus.

Stalķn stóš viš sitt og kommśnistar töpušu ķ Grikklandi.

Klofningur var žó įfram og herforingjar tóku sķšar einręšisvöld į įrunum 1967-74.

Lżšręšisöflum tókst aš varpa herforingjum af sér og sķšan gekk Grikkland ķ ESB įriš 1981.

Nś veršur athyglisvert aš sjį hvaš gerist ķ ólgusjó višburša žessara daga.

Žjóšin viršist klofin. Aš minnsta kosti sżnast flokkadręttir ķ uppsiglingu. Žaš er ekki nżtt ķ žessu landi, žar sem er vagga lżšręšisins.  

Samt liggur fyrir aš svipaš óréttlęti er ķ gangi varšandi rukkun į skuldum og hefur veriš ķ gangi um allan heim. Ķ staš žess aš lįnardrottnar taki įhęttuna af lįnum til jafns viš skuldara er allt regluverk fjįrmįlakerfis heimsins į žį lund aš žaš verši aš skuldararnir einir verši aš taka į sig tjóniš, sem forsendubrestur eša önnur atvik geta valdiš žegar greišslugeta bregst.

Vķst fóru Grikkir ógętilega ķ fjįrmįlum sķnum žegar hiš alžjóšlega fjįrmįlakerfi blés upp falska dżršarmynd af gulli og gręnum skógum lįnveitinga langt umfram greišslugetu skuldaranna.

En fjįrmįlastofnanirnar įttu sjįlfar mestan žįtt ķ bólunni, annars hefši hśn aldrei oršiš svona stór og žeir aldrei veitt žessi stóru lįn.

Žess vegna verša bįšir ašilar mįlsins aš višurkenna sameiginlega įbyrgš og leysa mįliš ķ samręmi viš žaš.  


mbl.is Skuldahlutfalliš 118% įriš 2030
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ętlar žetta aldrei aš lagast?

Fyrir 36 įrum fórum viš Gušmundur Jónasson um nokkrar leišir į sunnlenska hįlendinu til aš fjalla um umgengni fólks žar. Hśn var ķ einu orši sagt svakaleg. Spólför um viškvęman mosagróšur žar sem getur tekiš hįtt ķ öld aš sporin afmįist. 

Žau uršu til fyrir allt aš 70 įrum og sjįst enn. 

Drasliš, sem fólk henti frį sér, var yfirgengilegt. 

Sjónvarpiš endursżndi žįttinn tvisvar, enda full įstęša til aš fjalla um mįliš og nżta upplżsingarmišil til aš įstandiš héldi ekki įframm aš versna. 

Nś heyri ég fréttir af žvķ aš ólöglegur akstur utan vega sé aš fęrast ķ vöxt og aš ekki sé hęgt aš kenna śtlendingum um žaš allt, žótt einhverjir žeirra séu sekir um žetta, heldur er žaš svo ķ mörgum tilfellum aš žeir hafa séš landiš auglżst sem himnarķki fyrir utanvegaakstur. 

Žaš er til lķtils aš afsaka žetta meš žvķ aš um unglingaglöp sé aš ręša. 

Svonefnd unglingavandamįl eru nefnilega oftast ķ raun foreldravandamįl, žaš aš foreldrarnir hafa vanrękt uppeldiš. 

Ętlar žetta aldrei aš lagast heldur jafnvel versna? 

 


mbl.is „Sjaldan séš jafnmikinn višbjóš“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

25 risaįlver?

Į undanförnum vikum hefur mįtt sjį ķ blöšum lofgreinar um stórišjustefnuna, žar sem tķunduš hafa veriš žau beinu störf og tengdu störf, sem hefur veriš hęgt aš skrifa samtals į įlišnašinn.  Var gumaš mikiš af į hįtt ķ tvö žśsund störf ķ įlverunum sjįlfum og öšru eins ķ tengdum störfum. 

En žrįtt fyrir žessar tölur er ašeins um aš ręša um 1% af vinnuafli žjóšarinnar hvaš varšar beintu störfin og um 2% ef mišaš er viš samtals bein störf og tengd störf. 

Ekki hafa sést slķkar dżršaróšsgreinar varšandi feršažjónustuna, sem ekki einasta skapar margfalt fleiri störf, heldur er hęgt aš skrifa nęr alla fjölgun vinnandi fólks sķšustu įrin į hana og uppganginn ķ henni. 

Žaš er veriš aš tala um allt aš tķu žśsund nż störf, en žaš er įlķka margt fólk og fengi vinnu ķ 25 risaįlverum eša įlķka margt fólk og fengi vinnu samanlagt ķ tengslum viš įlverin, ef bętt yrši viš tengdum störfum, sem ęvinlega er viškvęšiš žegar talaš er um įlverin en yfirleitt ekki nefnt varšandi ašrar atvinnugreinar.

Slķk tvöföldun er hępin žvķ aš žetta fyrirbęri į viš allar atvinnugreinar og ef žęr krefšust allar svona śtreiknings myndu žęr samanlegt skapa nęstum hįlfa milljón starfa hjį 330 žśsund manna žjóš!  


mbl.is Flestir ķ feršažjónustu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvenęr ętla menn aš hętta žessu?

Um mišja sķšustu öld kom žaš hvaš eftir annaš fyrir, aš deilur um rjśpuna voru žaš mįl sem tók einna mestan tķmann ķ umręšum į Alžingi. 

Ég held aš enginn muni lengur hvers vegna žetta var svona, hvernig var deilt um rjśpuna eša hvernig žetta fór į endanum, nema aš žaš er stašreynd aš rjśpan hefur veriš veidd į hverju hausti įratugum saman, mismunandi mikiš žó. 

Erfitt er aš hafa tölu į žvķ hve oft hafa veriš borin fram frumvörp um aš setja vķnsölu ķ bśširnar og taka hana frį Rķkinu. 

En aldrei breytist neitt ķ žeim mįlum, sem betur fer. 

Nś er kvartaš yfir žvķ aš fį žingmannafrumvörp fįist rędd en mikiš vęri nś gott ef žetta eilķfšar vonlausa frumvarp hętti aš flękjast fyrir mönnum į žingi og menn hęttu žessu einhvern tķma. 


mbl.is Frumvarp um vķn ķ bśšir ekki afgreitt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband