Er hęgt aš giska į magn eiturefnanna ķ Skaftįreldunum?

Gosiš ķ Holuhrauni leišir hugann aš Skaftįreldunum 1783 sem drįpu 70% bśfjįr, 25% landsmanna og milljónir manna ķ žremur heimsįlfum. 

Žótt erfitt sé um vik viš samanburš į žeim ósköpum og eldgosinu ķ Holuhrauni nś held ég aš žaš vęri fyrirhafnarinnar virši aš vķsindamenn reyndu aš finna śt hve mikiš magn af eiturefnum fóru žį śt ķ loftiš. 

Vitaš er aš hrauniš var įtta sinnum stęrra aš flatarmįli og magniš eša rśmmįliš 16 sinnum meira. Fróšlegt gęti veriš aš giska śt frį žvķ į magn eiturefnanna, sem žį fóru śt ķ andrśmsloftiš.   


mbl.is Įhrif af gosinu geta oršiš hrikaleg
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Stjórnmįl snśast um traust."

"Stjórnmįl snśast um traust." Žetta svar gaf žįverandi formašur Sjįlfstęšisflokksins fyrir rśmum įratug žegar hann var spuršur um hvort einn af žingmönnum flokksins ętti aš segja af sér žingmennsku vegna žess aš hann vęri ķ slęmum mįlum. Žingmašurinn sagši af sér. 

Sama gildir nś. Žaš heyrist sagt aš ķ gangi sé "ljótur pólitķskur leikur" og "herferš og einelti" vondra fjölmišla.

Žeir sem žannig tala lķta fram hjį žvķ aš enda žótt margir héldu aš lekamįlinu vęri lokiš viš dómsuppkvašningu ķ žvķ nś į dögunum héldu ašilar mįlsins įfram aš bęta grįu ofan į svart meš žvķ aš halda įfram aš verša margsaga og meš undanbrögš um mįliš og nżjar upplżsingar, sem komu fram ķ žvķ.

Nś hefur nśverandi lögreglustjóri į höfušborgarsvęšinu bęst viš sem mįlsašili meš veiklulegan framburš og fyrrum ašstošarmašur rįšherra heldur įfram aš vera margsaga ķ žvķ.

Rįšherrann er sį ašili sem réši tvo žessa embętismenn.

Og ķ mišjum fersli mįlsins sagši lögreglustjóri höfušborgarsvęšisins af sér embętti og fékk annaš starf og fékk annaš starf utan rįšuneytisins  

 Žetta mįl hefši aldrei oršiš aš žvķ sem žaš er oršiš ef ašilar žess hefšu komiš hreint fram ķ upphafi og upplżst žaš allt og hreinsaš žį žegar.

Og žaš hefši heldur ekki haldiš įfram aš malla,ef samviskusamir og hugrakkir blašamenn hefšu lįtiš bugast undan žrżstingi um aš hętta aš fjalla um žaš.

Aš žvķ leyti til minnir žetta mįl į margfalt stęrra mįl ķ Bandarķkjunum 1972-73, sem varš svo stórt sem raun bar vitni af žvķ yfirhilming, undanbrögš og margsaga ašilar žess ollu žvķ ķ lokum aš forseti landsins varš aš segja af sér.

Žaš mįl hefši annars aldrei oršiš annaš en smįfrétt. 

Nś hefur Hanna Birna Kristjįnsdóttir sagt af sér rįšherradómi og žaš minnir okkur į žaš aš hśn er ekki fyrsti stjórnmįlamašurinn hér į landi ķ sögunnar rįs, sem hefši betur gert slķkt. 

Allt of oft hafa pólitķkusar komist upp meš žaš aš sitja sem fastast. 

Hśn sagši sjįlf ķ vištali aš sjįlfsagt hefši hśn gert mörg mistök ķ žessu mįli og meš afsögn sinni nś hefur hśn įkvešiš aš axla įbyrgš af žessum mistökum.  

Öll gerum viš mistök og getum veriš breysk. "Dęmiš ekki žvķ aš žér munuš sjįlfir dęmdir verša" sagši meistarinn frį Nazaret. Žess vegna er afsögn Hönnu Birnu ekki nišurlęging fyrir hana heldur henni til sóma, svo einkennilega sem žaš kann aš hljóma ķ eyrum dómharšra manna. 


mbl.is Hanna Birna hęttir sem rįšherra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Undrun ķ sextķu įr śtaf sömu kynslóšinni.

Hér į landi hafa menn alla tķš veriš afar seinir til aš įtta sig į žvķ hve mikil įhrif samsetning ķbśanna eftir aldri hefur į žjóšlķf og efnahag. 

Į uppgangsįrum strķšsįranna stórfjölgaši barnsfęšingum eftir mun minni fjölgun į kreppuįrunum milli 1930 og 1940. 

Tępum tķu įrum sķšar virtist žaš koma mönnum mjög į óvart aš skyndilega glķmdu grunnskólar landsins viš mikinn hśsnęšisvanda. Į tķmabili voru til dęmis tęplega 1852 nemendur ķ Laugarnesskólanum. 

Nokkrum įrum eftir žaš uršu menn enn meira hissa į óvęntri stórfjölgun nemenda ķ framhaldsskólum. Ķ M.R. var til dęmis kennt bęši fyrir hįdegi og eftir hįdegi til žess aš anna stórfjölgun, sem samt var reynt aš hamla gegn meš žvķ aš sķa śr žeim stóraukna fjölda, sem kom ķ skólann śr landsprófi. 

Svona gekk žetta įfram žvķ aš ekki lišu mörg įr žangaš til mikla undrun vakti hin óvęnta stórfjölgun ķ hįskólanįmi sem virtist koma mönnum algerlega į óvart og ķ opna skjöldu. 

"Barnabólan" (baby boom) į strķšsįrunum er enn ekki hętt aš hafa įhrif žótt allir viršist vera svo undrandi į stórvaxandi śtgjöldum til heilbrigšismįla. 

Barnabólubörnin eru nefnilega enn į ferš og eru nś aš flykkjast į eftirlaun og ķ alls konar ašgeršir į sjśkrahśsum sem leiša af öldrun. 

Og enn einu sinni eru menn ekki ašeins hissa, heldur višast koma alveg af fjöllum. 

Dęmi um žaš er žegar fjįrmįlarįšherra segir aš aldrei hafi jafnmiklu fé veriš variš til heilbrigšismįla og nś og aš žess vegna žurfi ekki frekari fjįrśtlįt ķ žann mįlaflokk.

Žetta sżnir aš hann er alveg blindur į žaš aš stórfjölgun aldrašra veldur žvķ aš miklu meiri fjįrmuni žarf ķ heilbrigšisžjónustuna en įšur, bara vegna žessarar fjölgunar. 

Satt aš segja er įstęša til aš verša hissa į žvķ hve menn eru enn hissa į afleišingum barnabólunnar ķ strķšinu og svipašrar fjölgunar sķšar į žeim tķmabilum žegar vel hefur įraš sķšar ķ žjóšarbśskapnum. 

Į sama tķma hefur fęšingum fękkaš sķšustu įratugi žannig aš sķfellt verša žeir fęrri, sem eru į besta aldri og verša aš vinna fyrir śtgjöldum vegna stórfjölgunar žeirra eldri. 

Žetta viršist alveg fara fram hjį rįšamönnum žjóšarinnar. 

Meš sama įframhaldi žarf varla aš efast um žaš aš menn eigi eftir aš verša hissa ķ enn eitt sinn hér į landi žegar strķšsįrabörnin fara aš valda stórauknum śtgjöldum vegna fjölgunar daušsfalla og aukinnar žörf į rżmi ķ kirkjugöršum. 


mbl.is Hin óhugnanlega mannfjöldažróun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Hratt kólnandi vešurfar..."!

Žessa dagana hafa veriš aš birtast pistlar į netinu pistlar manna, sem ég hef kosiš aš kalla "kuldatrśarmenn" žess efnis aš óyggjandi rannsóknargögn og stašreyndir sżnir aš loftslag į jöršinni fari alls ekki hlżnandi heldur kólnandi. 

Meš žvķ einu aš breyta hlżnun,sem er eindregin nišurstaša hjį Sameinušu žjóšunum, ķ kólnun viršast kuldatrśarmenn telja naušsynlegt aš snśa vörn ķ sókn. Hafa greinilega ekki tališ nógu sterk rök, sem žeir héldu fram ķ fyrra, aš ef janśar og febrśar hefšu veriš teknir śt śr śtreikningi į mešaltalshita įrsins 2013 į Ķslandi hefši žaš įr veriš kaldasta įriš į žessari öld. 

Nei, nś er greinilegt aš žeir lįta ekki žar viš sitja enda žyrftu žeir aš krefjast žess aš margir mįnušir žessa įrs yršu teknir śt śr śtreikningi mešalhitans til žess aš žetta įr į Ķslandi yrši višurkennt sem įr kólnunar .

Žeir fullyrša nś aš vešurfar į jöršinni fari ekki einasta kólnandi heldur segja žeir fullum fetum: "Žaš kólnar hratt"! 

Eitt af žvķ sem žeir nefna eru vetrarhörkur ķ Noršur-Amerķku ķ fyrravetur og mį nęrri geta hve nśverandi vetrarrķki žar er žeim kęrt, ekki hvaš sķst hiš grķšarlega fannfergi ķ Buffalo.

Ķ vešurfréttum Sjónvarpsins ķ fyrrakvöld var sżnt hvernig žaš eru óvenjulega haršvķtug įtök kalds heimskautalofts, sem streymir fyrirstöšulaust sušur yfir sléttlendi meginlands Noršur-Amerķku, viš rakt og hlżrra loft yfir Vötnunum miklu, sem veldur hinni miklu snjókomu.

Ķ öllum skżrslum vķsindasamfélagsins um loftslagsbreytingar er žess getiš aš hlżnun lofthjśps jaršar valdi auknum įtökum og öfgum ķ vešurfari.

Žótt žessi įtök geti valdiš tķmabundnum eša stašbundnum "vetrarhörkum" er žaš mešaltal hita lofthjśps allrar jaršarinnar sem skiptir mįli en ekki stašbundnar sveiflur og öfgar.

Žetta viršast kuldatrśarmenn alls ekki geta skiliš eša žį aš žrjóskan ķ mįlflutningi žeirra er svo mikil aš žeir loka augunum fyrir žvķ. 

Žeir skauta einnig fram hjį žvķ aš mikil snjókoma žarf ekki aš vera dęmi um mikinn kulda. 

Sem dęmi mį nefna svęši, žar sem mešalfrost yfir hįveturinn er 6-10 stig. Žar getur snjóaš grķšarlega mikiš ķ miklu hlżrra vešri, eša ķ 0-3ja stiga frosti. 

Dęmi um žetta eru mikil og aukin snjóalög į Haršangursheiši yfir hįveturinn eftir aš mešalhitastig įrsins hękkaši. 

En žaš voraši fyrr en įšur, sumrin voru hlżrri og votvišrasamari og žaš haustaši sķšar, og žetta varš til žess aš jöklarnir ķ Noregi svo sem Folgefonn, Haršangursjökull, Jóstadalsjökull og Svartisen, uxu ekki, heldur minnkušu. 

Žaš finnst mér undravert, hvernig jafn vel menntašir og fróšir, sem margir kuldatrśarmannanna eru, flestir miklir įgętismenn, hvernig žeir geta bariš hausnum viš steininn ķ žessu mįli.

Meš fullyršingum sķnum um aš loftslag fari hratt kólnandi eru žeir reyndar oršnir aš fįgętum heittrśarmönnum.   

 

 


mbl.is Hlżnunin gęti valdiš kuldakasti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įherslan loks į heitasta svęši landsins.

Skipulag nżrrar Vogabyggšar getur oršiš umdeilt eins og allar framkvęmdir, žar sem menn hafa mismunandi sjónarmiš og mismunandi smekk. 

En eitt atriši ętti aš vera óumdeilt. Skammt sunnan viš hiš nżja hverfi eru langstęrstu krossgötur landsins.

Annars vegar liggja um žessar krossgötur leiširnar frį Vestfjöršum og Noršurlandi ķ gegnum höfušborgarsvęšiš til Sušurnesja - og öfugt, - og hins vegar leišin frį Austur- Sušausturlandi og Sušurlandi ķ gegnum sömu krossgötur allt śt į Seltjarnarnes. 

Allar raunverulegar krossgötur soga til sķn byggš meš verslun og žjónustu og mynda "heitt svęši" sem ķ žessu tilfelli nęr frį Įrtśnshöfša um Mjódd og Smįrahverfiš ķ Kópavogi. 

Nż Vogabyggš yrši hluti af žessu komandi mišjusvęši.

Mikilvęgt er aš standa vel aš frįrennsli frį hinni óhjįkvęmilegu vaxandi byggš viš Ellišavog svo aš tryggt sé aš lķfrķki Ellišaįnna sé ekki ógnaš. 

Ašrar spurningar um ešli hverfisins og skipulag munu vęntanlega verša efni ķ umfjöllun og skošanaskipti sem naušsynlegt er aš leiši til farsęllar lausnar.

Austan viš voginn bķšur sķšan enn mikilvęgara svęši žess aš vera tekiš til rękilegrar mešferšar, en žaš er Įrtśnshöfšahverfiš, sem bżšur upp į grķšarlega möguleika til endurskipulagningar og uppbyggingar.

Žaš hlżtur aš koma aš žvķ aš stórfellt malarnįm og steypustöš vķki į svona dżrmętu svęši nįlęgt raunverulegum žyngdarpunkti höfušborgarsvęšisins.

Malarnįmiš og steypustöšin hafa vafalaust risiš į afar heppilegu svęši til slķkrar starfsemi sem erfitt kann aš vera aš endurnżja į jafn góšum staš.

En sjįiš žiš fyrir ykkur slķkt nįlęgt helstu krossgötum ķ umferš Lundśnaborgar, Kaupmannahafnar eša annarra erlendra borga, sem risiš hafa į krossgötum?  

 


mbl.is 100 milljaršar ķ nżtt hverfi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ekki bara aš žeir leiti annaš, - žeir eldast og hętta samt.

Žegar rętt er um aš vaxandi hętta sé į aš ķslenskir lęknar, sem śtskrifast hér heima eša vinna hér heima, gleymist aš geta žess, aš alla nżlišun skortir, žannig aš jafnvel žótt enginn nśverandi starfandi lęknir leiti til śtlanda, eldast žeir um einu įri eldri į hverju įri og falla sķšan vegna öldrunar śr vinnu.

Ef rétt er, aš mešalaldur lękna sé um 55 įr, eiga žeir aš mešaltali ekki eftir nema ķ mesta lagi 13-15 įr eftir ķ starfi.

Žaš žżšir aš innan tiltölulega fįrra įra veršur fękkun žeirra oršin ķgildi hruns.

Žaš er bara einfaldlega žannig.    


mbl.is Hrżs hugur viš įstandinu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žarf aš taka žrjś nśll af krónunni.

Ķslenska krónan hefur rżrnaš svo mikiš į tępri öld, aš ein króna fyrir 94 įrum jafngildir vķst um 4000 krónum nś.

1981 voru tvö nśll tekin af henni, žannig aš hundraš krónur uršu aš einni krónu.

Žvķ mišur ruglaši žetta flest ķ rķminu žvķ aš miklu skżrara hefši veriš aš taka žrjś nśll af.

Žį hefši milljón oršiš aš žśsundi og milljaršur aš milljón.

Nś er krónan oršin talsvert veršminni en hśn var fyrir myntbreytinguna 1981 svo aš žaš er komiš tilefni til nżrrar myntbreytingar, enda hvort eš er komiš tilefni til aš breyta sešlum ķ mynt og leggja myntir nišur. 

Eitt af žvķ sem ruglaši fólk ķ Hruninu var hve upphęširnar sem žaš snerist um, voru fįrįnlega hįar. Fólk varš hreinlega dofiš og slęvt. 

Ég hygg aš lęgri tölur en samt ķ aušskiljanlegu hlutfalli viš nśverandi tölur, yršu til bóta.  


mbl.is 500 krónu mynt ķ staš sešils
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš žżšir talan "rśmlega hįlft prósent"?

Ķ frétt ķ blaši var žess getiš aš NA-SV brautin, svonefnd "neyšarbraut" į Reykjavķkurflugvelli ašeins veriš notuš ķ "rśmlega hįlft prósent" lendinga į vellinum į sķšasta įri. 

Meš žvķ aš flagga svona lįgri tölu er augljóslega veriš aš draga nytsemi vallarins stórlega nišur. 

En hvaš žżšir žessi tala?  Jś, "rśmlega hįlft prósent" notkun brautarinnar samsvarar žvķ aš vegna žess aš ófęrt var til lendinga į öšrum brautum vallarins ķ hįtt ķ žrjį sólarhringa hafi neyšarbrautin veriš ķ notkun žessa daga žetta įr.

Vel getur veriš aš brautin hafi veriš notuš meira önnur įr ķ hvimleišum óvešraköflum meš hvassri sušvestanįtt meš dimmum éljum.  

Nś er žaš svo aš žaš, aš enda žótt önnur af tveimur ašalflugbrautum vallarins sé notuš umfram hina žżšir žaš ekki sjįlfkrafa aš ófęrt sé til lendinga į hinni. 

En reglurnar um neyšarbrautina eru žess ešlis aš heitiš "neyšarbraut" lżsir best notkun hennar. 

Hśn er langstysta brautin og hindranir ķ framhaldi af noršausturenda hennar eru nógu hįar til žess aš flugtök til noršausturs eru bannašar. 

Vegna žessara hindrana, sem vęru ansi hįar ķ ašflugi ķ logni, er brautin ašeins notuš žegar ófęrt er til lendinga į hinum brautunum tveimur. 

Žį er ašflugiš flogiš mun brattar og hęgar mišaš viš jörš, vegna žess hve mótvindurinn er mikill. 

Žaš munar um žaš ef bęši Keflavķkurflugvöllur og Reykjavķkurflugvöllur eru lokašir ķ hvassri sušvestanįtt fyrir innanlandsflugiš, žvķ aš NA/SV braut Keflavķkurflugvallar hefur veriš lokuš ķ mörg įr. 

Dagarnir, sem neyšarbrautin ķ Reykjavķk er notuš, eru yfirleitt dagar erfišleika ķ samgöngum į landi og ķ lofti aš vetrarlagi. 

Sé neyšarbrautin lokuš eru allir ašrir innanlandsflugvellir landsins sjįlfkrafa lokašir lķka ķ žjį daga į įri eša meira, žvķ aš Reykjavķkurflugvöllur er endastöš allra flugleišanna. 

Fyrir landshlutana, sem žessir flugvellir eru ķ, munar um žrjį aukadaga, sem lokaš er žangaš til flugs einmitt žegar mest liggur viš.

Žaš er hreinn óžarfi aš loka neyšarbrautinni eins og ég hef įšur bent į hér į blogginu. Ašeins žarf aš breyta žannig skipulaginu į Hlķšarendareitnum, aš aušu svęšin, sem nś stendur til aš verši fjęr brautarendanum, verši ķ stašinn viš brautarendann, en byggingar, sem nś stendur til aš verši viš brautarendann, verši fjęr brautarendanum.  


mbl.is Viljandi geršur aš verri kosti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eftir žvķ sem viš vitum meira vitum viš minna.

Afstęšiskenning Einsteins er žekktasta heiti kenningar um stjörnurnar og alheiminn.

Vitneskja vķsindamanna um geiminn eša alheiminn vex hröšum skrefum en žessi vitneskja er afstęš, žvķ aš menn fį žaš į tilfinninguna og komast ķ žaš hugarįstand aš finnast, aš žeir viti minna og minna eftir žvķ sem žeir vita meira og meira og žannig hefur žaš einmitt veriš sķšustu aldirnar og žó einkum sķšustu įrin.

Hver nż uppgötvun fęšir af sér nż višfangsefni og višfangsefnin verša sķfellt stęrri og stęrri.

Af žvķ mį rįša, aš hiš raunverulega stóra lögmįl, sem viš eigum svo erfitt meš aš skilja og upplifa, sé óendanleikinn eša eilķfšin žar sem tķminn byrjaši aldrei og mun aldrei enda og alheimurinn į sér ekkert upphaf og engan endi, žvķ aš eitthvaš enn stęrra var til fyrir Miklahvell og eitthvaš enn stęrra hefur alltaf veriš til og veršur alltaf til.

Hugsanlega uršu óendanlega margir Miklahvellir į undan žeim sķšasta og óendanlega margir Miklahvellir munu fylgja ķ kjölfariš. 

Sé svona hugsun lögš til grundvallar veršur allt žaš stęrsta, sem viš žekkjum, svo óendanlega smįtt ķ samanburšinum aš öll vitneskja mannanna er ķ raun varla nokkur skapašur hlutur mišaš viš žaš sem eftir er aš rannsaka og uppgötva.   


mbl.is Samsķša yfir milljarša ljósįra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Afneitun į nišurstöšum rannsókna.

Alžjóšlegar rannsóknir į vegum Sameinušu žjóšanna og fleiri alžjóšastofnana hnķga allar ķ žį įtt aš įfengisneysla og vandinn vegna hennar aukist meš bęttu ašgengi aš įfengi.

Žetta lögmįl er einnig višurkennt ķ mešferš įfengissjśklinga.

Framhjį žessu ganga žeir sem fyrr og sķšar hafa ę ofan ķ ę lagt fram frumvörp um žaš į Alžingi aš fęra įfengissölu inn ķ verslanir til žess aš auka ašgengi aš žvķ sem mest.

Rétt eins og fjįrsvelt heilbrigšiskerfi žurfi į aukinni įfengisneyslu og afleišingum hennar aš halda nś og į nęstu įrum.    


mbl.is Lagt til aš borgin styšji įfengisfrumvarpiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband