Margir lęrdómar af styrjöldinni 1914-1945.

Marga mismunandi lęrdóma hafa menn dregiš af "Styrjöldinni miklu", sem hófst 1914 og lauk ekki ķ raun fyrr en 1945. 

Upphafiš var skżrt 1914 en óskżrara varšandi sķšari hluta strķšsins, sem segja mįtti aš ętti žrjś upphöf, 1937 meš įrįs Japana į Kķna, en žegar Bandarķkjamenn settu Japönum śrslitakosti haustiš 1941, įttu Japanir ašeins um tvo kosti aš velja, aš beygja sig fyrir śrslitakostunum og draga her sinn frį Kķna eša aš rįšast į Bandarķkin. 

Fyrri kosturinn var óhugsandi samkvęmt japönsku hernašarhefšum Samśrajanna, en ef śrslitakostunum var hafnaš, hefši japanski herinn oršiš olķulaus į nokkrum mįnušum. 

Nęsta upphaf var fyrir réttum 80 įrum meš įrįs Žjóšverja į Pólverja ķ kjölfar grišasamnings Hitlers og Stalķns. 

Žjóšverjar nżttu sér žaš, aš hvorki aš vestanveršu né austanveršu var til nżtileg sóknarįętlun til aš hjįlpa Žjóšverjum. 

Žżski herinn gat žvķ vašiš inn ķ Pólland įn žess aš Vesturveldin hreyfšu hönd né fót ķ raun į vesturlandamęrum Žżskalands. 

Ķ ašdraganda innrįsarinnar įttu Rśssar enga möguleika į aš hjįlpa Pólverjum nema senda her inn ķ Pólland til vķgstöšvanna žaš, en žaš var óhugsandi ķ hugum Pólverja meš sķna inngrónu Rśssahręšslu, sem gekk undir heitinu Russofobķa. 

Strķšiš mikla varš sķšan aš algerri heimsstyrjöld 1941, fyrst meš innrįs Öxulveldanna inn ķ Sovétrķkin 22. jśni og sķšan meš įrįs Japana į Pearl Harbour 7. desember sama įr. 

Eftir strķšiš töldu Vesturveldin sig hafa lęrt žaš af skorti į sóknarsvari 1. september 1939, aš naušsynlegt vęri aš stofna NATO, sem réši yfir kjarnorkuvopnum sem fęlingarmętti. 

Upphaf strķšsins 1914 kenndi mönnum žaš, hvaš hętt er viš žvķ aš stórar og smįar žjóšir missi stjórn į atburšarįs, sem leitt getur til strķšs sem allir tapa į. 

Žjóšir Evrópu, fyrrum svarnir andstęšingar i fjölda styrjalda öldum saman, töldu sig hafa lęrt žaš, aš besta leišin til aš višhalda friši og foršast styrjaldir vęri aš bindast vinįttu- og samvinnuböndum į stjórnmįlasvišinu. 

Sjį mį żmsa halda žvķ fram nś, aš Nasistaflokkur Hitlers hafi ekki veriš žjóšrembu- og žjóšernisflokkur, heldur stjórnmįlaafl sem fyrst og fremst stefndi aš alžjóšlegum yfirrįšum lķkt og kommśnistar. 

Žessi kenning er algerlega į skjön viš allar mörgu ręšur og skrif Foringjans Adolfs Hitlers sem stagašist į žvķ stanslaust aš Žjóšverjar vęru af yfirburšakynstofni sem myndi mynda rķki Arķa sem nęši frį Atlantshafi til Śralfjalla. 

Slavar og ašrir óęšri kynstofnar myndu skaffa vinnuafl undir stjórn yfirburšakynstofnins og žetta germanska og žżska veldi drottna ķ žśsund įr. 

En žaš hve langt žessi stefna nįši til aš öšlast heimsyfirrįš hefur kennt mönnum, hve langt kśgun og žjóšremba geta nįš til žess aš verša skelfileg ógn. 


mbl.is Baš Pólverja fyrirgefningar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband