Rķmar ekki viš kenningarnar um "kólnun".

Af og til birtast blašagreinar, skreyttar völdum hitatölum, sem eiga aš afsanna eša varpa efa į žį meginnišurstöšu vķsindamanna aš loftslag hafi fariš hlżnandi hér viš land. 

Ķ einni žeirra var žaš gert aš ašalatriši aš ķslenskir jöklar hefšu hlaupiš fram į įrunum 1965-1990. 

Nś hefur žaš blasaš viš hverjum žeim, sem fylgst hefur meš jöklum landins sķšustu hundraš įrin, aš žeir hafa ķ heildina litiš minnkaš mikiš og rżrnaš. Svokallašir framhlaups skrišjöklar eiga žaš aš vķsu til aš haupa fram a tķmabilum hlżnunar, svo sem Brśarjökull 1934, en ķ meginatrišum er įstandiš skżrt varšandi stórfellda rżrnun jöklanna, sem blasir til dęmis einkar vel viš séš frį hringveginum sjįlfum varšandi Gķgjökul, Sólhimajökul, Skeišarįrjökul, Skaftafellsjökul, Svķnafellsjökul, Kvķįrjökul, Breišamerkurjökul og Hoffellsjökul. 

Fiskar hafa fęrt sig noršar og er makrķllinn gott dęmi. 

Ķ einni af nżjustu fęrslunni um kólnun er gengiš svo langt aš segja aš sjórinn viš Ķsland sé viš žaš aš fyllast af hafķs į borš viš žaš sem geršist į hafķsįrinu 1968, hvorki meira né minna. 

Birt er lķnurit sem į aš sanna aš kuldatķmabil hafi rķkt sķšan um aldamót, en žegar ritiš er skošaš nįnar sést, aš frį aldamótum er hlżrra samanlagt en į nokkru öšru sambęrilegu tķmabili. 


mbl.is Far žorsks viš Ķsland aš breytast
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Ert žś viss um Ómar aš hitatölur žeirra sem vilja meina aš hitastig fari hratt  hękkandi séu ekki jafn mikiš valdar og žś vilt meina aš žęr sem eru andstęšrar skošunar halda į lofti?  Žį er kannski įgętt aš hafa ķ huga aš hitamęlingar eru nżtt fyrirbęri ķ jaršsögunni og žess vegna frekar hępiš aš įlykta stórt į grundvelli žeirra. Jafnvel žó hitastig hafa fariš hękkandi ķ X mörg įr žį segir žaš lķtiš žvķ sveiflur ķ hitastigi hafa alltaf veriš.

Og svo hvarf Ok og svo birtist hann aftur og svo hvarf hann aftur. Loftslagsbreytinga trśarhreyfingar geta žvķ sett į sviš fjölmišla sirkus reglulega žegar Ok hverfur.

Stefįn Örn Valdimarsson (IP-tala skrįš) 22.2.2020 kl. 11:39

2 Smįmynd: Halldór Jónsson

Vonandi hlżnar hér verulega frekar en aš žaš  kólni og hafķsįrin komi aftur žegar tśnin gręnkušu varla fyrir noršan

Halldór Jónsson, 22.2.2020 kl. 13:06

3 identicon

Hvers vegna bara 100 įr, er žaš ekki valin dagsetning? En aš miša viš landnįm? Žį voru jöklar fęrri og minni žannig aš žaš passar vķst ekki fyrir hitatrśarmenn. 1890 nįšu jöklar hįmarki frį ķsöld, er žaš hiš eina ešlilega įstand žeirra? Žaš er sennilega ekki hęgt aš segja eina dagsetningu réttari en ašra. Og žar sem jöklar hafa bęši veriš stęrri og minni getur hver vališ sér tķma sem hann er sįttur viš og passar viš hans trśarsannfęringu.

Makrķll veiddist viš Dalvķk 1929. En rannsóknir į feršavenjum hans eru ekki miklar frį žeim tķma. Hann veršur žvķ tęplega notašur sem langtķma hitamęlir og sönnun į einhverjum varanlegum breytingum.

Hvort sjórinn viš Ķsland sé aš fyllast af ķs eša Kvosin ķ Reykjavķk viš žaš aš fara į kaf ętla ég ekki aš segja. Og hvort viš eigum aš kaupa ķsbrjóta eša reisa varnargarš ķ Hollenskum stķl um Reykjavķk verša ašrir aš įkveša.

En įfram munu birtast blašagreinar, skreyttar völdum hitatölum, sem eiga aš sanna eša afsanna, varpa efa į eša styšja viš žį nišurstöšu vķsindamanna aš loftslag hafi fariš hlżnandi eša kólnandi hér viš land. Og žjóšin mun skiptast ķ hópa sem hvor um sig telur sķnar tölur marktękari en sérvaldar tölur hinna.

Vagn (IP-tala skrįš) 22.2.2020 kl. 16:54

4 Smįmynd: Halldór Jónsson

Skynsamlega męlt Vagn

Halldór Jónsson, 22.2.2020 kl. 18:20

5 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

En er ekki lķklegra aš žaš mešaltal af tugum žśsunda męlinga įrum saman um alla jöršina sé réttara ein örfįar handvaldar męlingar į litlu svęši?

Ómar Ragnarsson, 22.2.2020 kl. 20:23

6 Smįmynd: Danķel Siguršsson

En Ómar, hvaš meš žessa spurningu Vagns hér aš framan:

En aš miša viš landnįm? Žį voru jöklar fęrri og minni....

Varla hefur žaš veriš mannfólkinu aš kenna aš Vatnajökull mun hafa veriš helmingi minni žį en nś.   Hvernig vęri aš žś tękir žig saman ķ andlitinu og reyndir aš horfa framan ķ žessa stašreynd og koma meš svör ķ staš žess aš stagglast į męlingum į hitatölum śti um allan heim. Žęr segja aušvitaš ekkert annaš en žaš aš hitatölurnar hljóta aš hafa veriš ķ hęrri kanntinum viš landnįm  eins og sefnir ķ nś.  En af hverju aš kenna mannskeppnunni um žessa hękkun nś sem engan veginn er hęgt aš kenna um hįtt hitastig viš landnįm?

Danķel Siguršsson, 22.2.2020 kl. 23:48

7 identicon

Sumir vilja meina aš mešaltal af tugum žśsunda męlinga ķ stękkandi borgum meš sitt egiš vešurfarskerfi segi lķtiš um raunveruleikann utan borganna. Aš magniš sé ekki męlikvarši į gęšin. Og handvaldar męlingar geti veriš sannari žó fęrri séu. Eru męlingarnar eitthvaš sem nota mį eša eru žęr eins og skošanakannanir į śtvarpi Sögu? Nokkuš sem er tilvališ til aš deila um, enda męlingar nżtt fyrirbęri ķ sögu vešurs og marktęk mešaltöl vandasöm. Mešaltal žśsund męlinga ķ lok dags segja ekki hvernig vešriš veršur į morgun eša hvernig vešriš var ķ gęr.

Frį landnįmi hefur vešur veriš eitt ašal umręšuefni Ķslendinga. Og sennilega hefur allan žann tķma veriš rifist um hvort žaš vęri aš hitna eša kólna, og hverjum vęri um aš kenna.

Höldum ķ fornar hefšir og foršumst žaš aš vera sammįla, skiptum um skošun žegar hjörš hįlfvitanna, óupplżstur almśginn er oršin sammįla okkur. Žvķ fį oršasambönd eru eins mikil öfugmęli og "Sjaldan lżgur almannarómur".

Vagn (IP-tala skrįš) 23.2.2020 kl. 00:32

8 Smįmynd: Halldór Egill Gušnason

 Makrķll er einhver versta įbending um hlżnun, sem hugsast getur, viš Ķslandsstrendur. Enginn, ekki nokkur einasti mašur eša fyrirtęki gaf žessari fisktegund nokkurn gaum, įratugum saman hér viš land. Hans var ekki leitaš, enginn spįši ķ hann, en mér er ekki grunlaust um aš hann hafi veriš hér lengur, en flestir vilja višurkenna. Hver getur fullyrt aš makrķll hafi ekki veriš ķ veišanlegu magni viš Ķsland, fyrr en fyrir tķu įrum sķšan? 

 Ķslendingar svįfu ķ fullvissu žess aš sķldin og lošnan kęmu į tilsettum tķma og notušu žvķ millibilsįstandiš til aš rśstberja og mįla flotann ķ rólegheitunum. Mešan hérlendir śtgeršarmenn mįlušu bįtana sķna og bišu fengsins, veiddu nįnast allar žjóšir ķ kringum okkur śt um eyrun į sér, af öllum žeim sortum sem viš bišum eftir! Lķka makrķl! Fisktegund, sem enginn spįši neitt ķ, fyrr en fyrir ca tķu įrum sķšan. Kolmunni var veiddur fyrir framan nefiš į okkur ķ įratugi, įšur en hérlendir strśtar stungu loks hausnum śt śr rassgatinu į sér og hófu veišar. Langt į eftir öllum öšrum! Öllum!

 Saga śthafskarfans er sķšan enn eitt rothöggiš ķ aumingjaskap ķslendinga, ķ nżtingu eigin aušęva. Meira um žaš seinna, eša ekki.... žvķlķkir asnar! Pśff!

 Makrķll hefur veriš ķ hérlendri lögsögu ķ įratugi, jafnvel įrhundruš eša žśsund, en enginn hafši dug eša djörfung til aš nżta hann.  Makrķl ętti alfariš ekki aš nefna ķ hlżnunarkjaftęšinu. Hann sér alveg um sig sjįlfur, sama hvaša verš er fyrir hann greitt.

 Góšar stundir, meš kvešju aš sunnan.

Halldór Egill Gušnason, 23.2.2020 kl. 01:29

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband