Hvaš nęst? Fluglišaafslįttur?

Ef žaš heitir aš "sitja viš sama borš og ašrar stéttir" aš rķkiš borgi sjómönnum ķgildi dagpeninga, sem ašrar stéttir fį, gętu fluglišar alveg eins krafist žess aš lįta rķkissjóš standast straum af "fluglišaafslętti" vegna langrar fjarveru žeirra frį heimilum sķnum og vegna gisti- og fęšukostnašar erlendis. Ef sjómenn vęru ķ vinnu hjį sjįvarśtvegsfyrirtęki ķ opinberri eigu ęttu žeir aš sjįlfsögšu kröfu į aš fį dagpeninga eša hlišstęša greišslu hjį viškomandi fyrirtęki ķ opinberri eign, rķkis- eša sveitarfélaga og "sitja viš sama borš og ašrir rķkis- eša bęjar/borgarstarfsmenn.  

En žeir eru ekki ķ vinnu hjį hinu opinbera. Žeir eru ķ vinnu hjį einkafyrirtękjum og ef žaš į aš berja sjómannaafslįttinn gamla ķ gegn og gera hann aš ašalmįlinu ķ vinnudeilunni, sem nś er ķ gangi, er veriš aš rķkisvęša sanngjarnar kröfur launžega į hendur einkafyrirtękjum. 

Og ekki bara žaš. Ašrar hlišstęšar stéttir fengju ekki "aš sitja viš sama borš", borš rķkissjóšs, nema žęr fengu lķka samsvarandi "afslįtt."  


mbl.is Sjómenn hafna tilboši SFS
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sagan śr Kalda strķšinu endurtekur sig.

Įriš 1948 įttu Bandarķkjamenn um 50 kjarnorkusprengjur, einir allra žjóša. 

Ég minnist enn žeirrar undrunar og įfalls, sem fréttin um fyrstu kjarnorkusprengingu Rśssa olli hjį vestręnum žjóšum, og įttu margir erfitt meš aš trśa žvķ hve fljótir Rśssar voru aš nį tökum į žessari tękni. 

Barn aš aldri skynjaši ég žann ótta viš žrišju heimsstyrjöldina sem įtti eftir aš rķkja nęstu 43 įr. 

En žarna hófst haršvķtugt kjarnorkuvopnakapphlaup sem skilaši aš lokum 1500 kjarnorkuvopnum ķ hlut Bandarķkjamanna og 1500 ķ hlut Rśssa.

Ķ Kóreustrķšinu vakti undrun, aš Mig-15 orrustužota Rśssa var miklu liprari en Sabre-žotur Kananna. Žaš var ašeins miklu betri žjįlfun bandarķsku flugmannanna, sem gat jafnaš metin. 

1957 kom enn stęrra įfall fyrir vesturveldin, Sputnik, fyrsti gervihnötturinn, og Rśssar höfšu tekiš forystu ķ gerš eldflauga, sem gętu boriš kjarnaorkusprengjur um langan veg.  

Į nęstu įratugum stóšu sumar orrustužotur Rśssa žeim bandarķsku lķtt aš baki. 

Sķšan hrundu Sovétrķkin og nęsta aldarfjóršung voru Bandarķkin eina risaveldiš. 

Ķ öllu Kalda strķšinu stóšu Sovétrķkin langt aš baki Bandarķkjunum sem efnahagsveldi. 

Aš lokum ofkeyršu Rśssarnir sig og höfšu ekki efnahagslega getu til verja jafn miklum hluta žjóšarframleišslunnar til vķgbśnašar og žurfti til aš standast Könunum snśning. 

En aldarfjóršungi sķšar er komiš fram kommśnistarķki, aš vķsu einkavętt ķ bland, sem er oršiš nęst stęrsta efnahagsveldi veraldar og hefur žvķ miklu meiri möguleika en Sovétrķkin höfšu til žess aš nįlgast vesturveldin į sviši hernašar og hernašartękni. 

Žaš er ekki langt sķšan ég sį nokkrar sjónvarpsmyndir sem lżsa žvķ sem er ķ pķpunum hjį Kķnverjum og į eftir aš velgja vesturveldunum undir uggum. 

Sagan śr Kalda strķšinu endurtekur sig hvaš žetta snertir. 


mbl.is Mikil žróun ķ hernašarframleišslu Kķna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Aukning į fjölda."

Meš nokkura mķnśtna millibili er sagt ķ fréttum nś ķ kvöld, annars vegar į Stöš 2 og hins vegar į mbl.is aš mikil "aukning hafi oršiš ķ fjölda", ķ žessu tilfelli į mįlum vegna hęlisleitenda. 

Žetta er lišur ķ svonefndri nafnoršasżki, sem lķka mętti kalla sagnoršafęlni, og tröllrķšur fjölmišlum og hvers kyns umręšu. 

Ķ staš žess aš segja į einfaldan hįtt aš "mįlum hafi fjölgaš" žarf endilega mįlalengingar, žegar sagt er ķ stašinn aš "aukning hafi oršiš į fjölda mįla." 

Notuš eru 6 orš ķ staš 3ja og žykir fķnt. 


mbl.is Meirihluti starfsmanna hęttir vegna fjįrskorts
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žyrftu aš vera skżrar lķnur um įbyrgš rįšherra gagnvart stjórnarfrumvörpum.

Fyrirkomulagiš varšandi rįšherraįbyrgš er ekki eins ķ öllum löndum. Sums stašar er samįbyrgš rįšherra mikil varšandi frumvörp hvers annars, en annars stašar lausari ķ reipunum. 

Hér į landi hafa rįšherrar oft fengiš aš valsa ansi frjįlslega um ķ žessu efni og ašrir rįšherrar žį svariš af sér įbyrgš. Žegar žetta er gert sitt į hvaš eykur žaš į rįšrķki rįšherra, žvķ aš žaš myndast nokkurs konar samtrygging: Ef žś klórar mér į bakinu skal ég klóra žer. 

Žetta getur gert framkvęmdavaldiš bżsna įgengt svo aš hallist į viš ašra valdžętti og gagnrżnt hefur veriš aš žetta auki lķkurnar į svonefndum hrossakaupum. 

Ķ starfi stjórnlagarįšs var fengist viš žaš višfangsefni aš skżra žessa įbyrgš į žann hįtt, aš ef rįšherra hreyfši engum andmęlum viš frumvarpi annars rįšherra, teldist hann samįbyrgur honum, og ef engin andmęli vęru ķ rķkisstjórn, bęri öll rķkisstjórnin sameiginlega įbyrgš į frumvarpinu. 

Rįšherrar gęti ašeins losaš sig undan samįbyrgš meš sérstakri bókun žess efnis. 

Ķ rķkisstjórnum meš tępan meirihluta getur skipt mįli hvernig stašiš er aš svona atrišum ķ stjórn landsins. 

Sķšustu fjögur įr sķn į valdastóli hafši Višreisnarstjórnin ašeins eins atkvęšis meirihluta og mįtti žvķ illa viš žvķ aš einhver rįšherra "hlypi śt undan sér". 

Öll žrettįn įr stjórnarinnar rķkti eindęma trśnašur innan hennar, enda var margfalt aušveldara žį en nś aš halda įgreiningi og trśnašarumręšum leyndum. 

Ašeins einu sinni brįst samheldnin hjį Višreisnarstjórninni žegar einn rįšherranna, Eggert G. Žorsteinsson, studdi ekki stjórnarfrumvarp. 

Žótti žaš sęta miklum tķšindum žótt stjórnin héldi samt velli. 

Žaš ętti aš vera til bóta aš skżrar reglur séu ķ stjórnarskrį um įbyrgš rįšherra gagnvart bęši eigin frumvörpum og frumvörpum annarra rįšherra. 

 


mbl.is Bera įbyrgš į stjórnarfrumvörpum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Umferšin speglar andlegt įstand žjóšar.

Ef Ķslendingar geršu ekki talsvert af žvķ aš fara til śtlanda og kynnast umferšarmenningu žar, vęri įstandiš hér heima enn verra en žaš er. Įratugum saman kunnu Ķslendingar almennt ekki hina einföldu reglu aš žar sem umferš fer af tveimur akreinum yfir į eina akrein, gangi hśn langfljótast fyrir sig ef menn skiptast į viš aš bśa til žaš sem kallaš hefur veriš "rennilįs" eša "tannhjól." 

Hversu margir, sem lesa žessi orš, vita um tilvist žessara hugtaka?  Kannski fjölgar žeim hęgt og bķtandi, en žaš er eitthvert andlegt įstandi okkar sem žjóšar, sem hefur valdiš žvķ hve hęgt hefur gengiš aš innleiša žennan sjįlfsagša hlut hér. 

Bošoršin ķ umferšinni viršast vera aš "į Ķslandi viš getum veriš kóngar allri hreint". Viš leggjum til dęmis oft bķlum okkar žannig ķ stęši, aš žeir standa śt fyrir mörk žeirra og rišla öllum möguleikum į aš stęšin nżtist sem best.  

Žaš er engu lķkara en aš žaš sé tališ brot į frišhelgi einkalķfs aš lįta nokkurn mann vita meš stefnuljósagjöf hvaš mašur ętli aš gera.

Ķ einni ökuferši ķ gegnum borgina lenda menn żmist ķ žvķ aš tefjast stórlega af tveimur meginįstęšum:

1. Hinir fremstu ķ bišröš į umferšarljósum taka sér žann tķma, sem žeim sjįlfum žóknast, til aš drullast af staš, til dęmis af žvķ aš žeir eru aš nota bišina til aš vinna į snjallsķmanum sķnum, svo aš ķ stašinn fyrir aš til dęmis sjö komist yfir į beygjuljósi, eins og gerist erlendis, komist ašeins tveir yfir.  Į nęstu gatnamótum lenda žeir svo kannski sjįlfir aftar ķ bišröš og bölva žeim fremstu į undan ķ sand og ösku fyrir slóšaskap og eigingirni.

2. Menn verša af tękifęrum til aš halda greišlega įfram viš hringtorg og į gatnamótum, vegna žess aš žeir sem eru ašvķfandi gefa ekki stefnuljós og taka heilu hringtorgin og T-gatnamótin ķ gķslingu. Žeir, sem ekki gefa stefnuljós, lenda sķšan sjįlfir ķ öfugu hlutverki į nęstu gatnamótum og bölva žeim, sem ekki gefa stefnuljós, ķ sand og ösku.

Eftir eina ferš eftir endilangri borginni veršur nišurstašan stanslaust ergelsi, tafir og togstreita, lżjandi įstand, sem allir tapa į, en flestir stunda samt įkaft ķ aš višhalda.

Af hverju er ekki frekar hęgt aš njóta žess aš vinna saman aš žvķ aš gera umferšina greišari og öruggari?

Varšandi umferšarhrašann er žaš svo, aš eftir aš ég byrjaši aš feršast sitt į hvaš į rafreišhjóli og vespuvélhjóli, er mašur betur mešvitašur en įšur um žau sannindi aš "hrašinn drepur", ž.e. aš fyrir vélhjólafólk er afleišing of mikils hraša margfalt alvarlegri en hjį bķlstjórum.

Įberandi er hve margir bķlstjórar stunda žaš aš vera į 10 til 30 km/klst meiri hraša en hrašatakmörk leyfa. Aš aka til dęmis į öšru hundrašinu eftir austanveršri Miklubraut og į 80-90 km hraša um Gullinbrś.   


mbl.is Hugnast ekki viršingarleysiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver mašur getur kortlagt hjį sjįlfum sér. Žetta er ekki "fórn".

Žaš er augljóst aš ķ staš žess aš allt fram į žetta įr hefur ekkert gerst ķ žeim efnum aš viš Ķslendingar tökum okkur tak ķ orkunżtingarmįlum og aš žaš er engin afsökun aš skżrsla, sem augljóslega myndi leiša žetta ķ ljós, hafi ekki komiš fram fyrr en nś. 

Sem er reyndar alveg forkastanlegt. 

Heyra mį ramakvein į blogginu um žaš aš ķslenskir bķlaeigendur eigi aš žurfa aš "blęša fyrir" žaš aš 380 žśsund tonnum af kolum verši brennt į įri ķ nżjustu stórišjufyrirtękjunum. 

Žaš er įlķka hįtt ķ žaš jafn mikiš magn og stęrsta įlver landsin framleišir af įli.Hjól Skóla-vöršustķg 

Hver mašur getur vel fundiš śt hvernig hann persónulega getur minnkaš kolefnisfótspor sitt. 

Menn lķta hins vegar į slķkt sem "fórn". 

Žaš var aš vķsu hįlfgerš tilviljun aš ég fann leiš til aš minnka persónulegt kolefnisfótspor mitt um meira en 60% eins og ég hef lżst įšur hér į sķšunni, mešal annars til aš bera af mér įsakanir um hręsni ķ žessum efnum. DSCN7968

En žetta hefur ekki fališ ķ sér neina fórn, heldur žvert į móti, žvķ aš į hįlfu įri, sem ég hef notaš tvö hjól, rafreišhjól og vespu-vélhjól til langflestra ferša sem ég žarf aš fara bęši ķ borg og śt um land, hef ég sparaš um 80 žśsund krónur ķ eldsneyti og lķkast til meira en tvöfalt meira ķ hlaupandi kostnaši fyrir hvern byrjašan kķlómetra. 


mbl.is Kortleggja kolefnisfótspor Eyjafjaršarsveitar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bloggfęrslur 14. febrśar 2017

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband