Endalaus "tśrbķnutrix".

Stundum er engu lķkara en aš žvķ stęrri og galnari sem hugmyndin er, žvķ aušveldara sé aš koma henni ķ framkvęmd. 

Upp śr 1990 fór į flug hugmynd ķslenskra verkfręšinga į įrunum į undan um LSD, sem var skammstöfun fyrir Lang stęrsta drauminn, aš steypa žremur jökulsįm noršan Vatnajökuls ofan ķ rafstöš ķ Fljótsdal žar sem risi 1500 megavatta virkjun meš nęstum žreföldun raforkuframleišslunnar į Ķslandi.

Rķsa įtti 750 žśsund tonna įlver ķ Reyšarfirši til aš "bjarga Austurlandi."

Į žessum tķma og allt fram til 2004 vissi hvorki ég né stjórmįlamenn eša almenningu į Ķslandi aš Noršmenn höfšu gert svipaša įętlun fyrir norska hįlendiš tuttugu įrum fyrr en falliš algerlega frį henni žegar žeir įttušu sig į hinum grķšarlegu umhverfisspjöllum og įfalli fyrir ķmynd Noregs sem svona stórvirkjun myndi valda.

Hin ķslenska hugmynd krafšist žess aš drekkja mörgum dölum į noršurhįlendinu ķ miklu verri framkvęmd en sś norska var, af žvķ aš ķslensku lónin myndu meš tķmanum fylla dalina upp meš auri og virkjanirnar verša aš mestu ónżtar.

Tśrbķnutrixiš 1970 fólst ķ kaupum fyrirfram į tśrbķnum fyrir stóra virkjun ķ Laxįrdal sem hluti af svo stórfelldum umhverfisspjöllum į Mżvatns- og Laxįrsvęšinu, aš mašur lżsir žeim fyrir fólki į okkar tķmum trśir žaš žvķ varla.

Nś er vašiš af staš meš 50 milljarša framkvęmd ķ Mosfellsbę meš meira en tvöfalt fleiri störfum en ķ įlverinu į Reyšafirši og žaš į sama tķma og önnur 50 milljarša framkvęmd į sama sviši į aš rķsa į sama atvinnusvęšinu.

Ķ Morgunblašinu ķ fyrradag var žessi hugmynd męrš ķ hįstert, žvķ aš heildarnišurstašan yrši sś aš enginn Ķslendingur žyrfti aš fara til śtlanda til lękninga žótt hann fengi ekki śrlausn ķ ķslenska heilbrigšiskerfinu.

Rétt eins og aš Ķsland yrši aš mišstöš fjįrmįla- og višskiptalķfs ķ bankabólunni gęti Ķsland nś oršiš eins konar mišstöš lękninga og lęknavķsinda.

Ķ grein žriggja lękna ķ Morgunblašinu birtist ašeins vķšari og raunsęjari sżn; sś, aš ķslenska heilbrigšiskerfinu yrši umturnaš.

Annars vegar vęri glęsisjśkrahśsiš meš alla bestu lęknana og heilbrigšisstarfsfólkiš og hins vegar hiš rķkisrekna heilbrigšiskerfi, vęntanlega engan veginn samkeppnishęft viš gulliš og gręnu skógana ķ landi Mosfellsbęjar.

Ķ męršargreininni ķ fyrradag byggist ašdįun höfundar greinilega į žvķ aš žeir Ķslendingar sem hafa efni į žvķ žyrftu nś ekki lengur aš fara til śtlanda til aš komast fram hjį ķslenskum bišlistum eša ófįanlegri žjónustu.

Skķtt meš venjulegt fólk, sem ekki ętti minnstu fjįrhagslega möguleika til aš bjarga sér.

Žaš mį taka einfalt hlišstętt dęmi:  

Į bašstaš er žröng į žingi, ašstašan mętti vera betri, og vatniš er 35 stiga heitt.

Žaš yrši aš mešaltali grķšarleg bót aš breyta žessu žannig, aš śtkoman yrši annars vegar laug meš 60 stiga heitu vatni, en hins vegar laug meš 10 stiga heitu vatni.

Mešaltališ į hita lauganna yrši 35 stig og allir įnęgšir!    


mbl.is „Gjörbreyting į ķslenskri heilbrigšisžjónustu“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Žorsteinn Briem

Framleišsla vatnsorkuveranna ķ Noregi er 113 TWh/a, um 60% af žeirri vatnsorku sem žar vęri hęgt aš virkja.

Og framleišsla vatnsorkuveranna hefur lķtiš aukist frį įrinu 1990, samkvęmt skżrslu sem Žorkell Helgason skrifaši fyrir forsętisrįšuneytiš um skattlagningu orkufyrirtękja ķ Noregi.

Žorsteinn Briem, 30.7.2016 kl. 16:54

2 Smįmynd: Žorsteinn Briem

Raforkuvinnsla hér į Ķslandi įriš 2008 var 16,467 GWh og hafši žį aukist frį įrinu įšur um 37,5%.

Og notkunin į ķbśa jókst śr 38,5 MWh ķ 51,6 MWh.

Įriš 2002 varš raforkunotkunin hér sś mesta ķ heiminum į mann
en įšur hafši hśn veriš mest ķ Noregi.

Meš Fjaršaįli jókst raforkunotkun stórišju verulega įriš 2008 og hlutur hennar fór žį ķ 77% af heildarnotkuninni.

Žorsteinn Briem, 30.7.2016 kl. 16:55

3 Smįmynd: Žorsteinn Briem

"Ašspuršur hvort [raforkustrengur til Bretlands] muni hękka raforkuverš į Ķslandi segir [Höršur Arnarson forstjóri Landsvirkjunar] ekki sé žörf į žvķ en rķkisstjórnin žurfi samt aš finna leiš til aš halda veršinu nišri.

Ef norska leišin yrši farin yrši orkuišnašurinn enn meš góš kjör og langtķmasamninga en verš til almenna markašarins vęri svo pólitķsk įkvöršun.

Gert er rįš fyrir aš um 20 įr tęki aš greiša upp slķkan streng og endingartķminn yrši um 40 įr."

Lokaskżrsla rįšgjafahóps um lagningu sęstrengs til Bretlands, jśnķ 2013, bls. 20

Žorsteinn Briem, 30.7.2016 kl. 16:56

5 Smįmynd: Žorsteinn Briem

17.12.2005:

"Alpan hf. hefur įkvešiš aš flytja įlpönnuverksmišju sķna frį Eyrarbakka til bęjarins Targoviste ķ Rśmenķu."

"Žóršur Bachmann framkvęmdastjóri segir aš fyrirtękiš keppi į alžjóšlegum mörkušum og žar hafi samkeppnin haršnaš į undanförnum įrum į sama tķma og rekstrarumhverfi fyrirtękja ķ śtflutningi hafi versnaš stórlega, bęši vegna aukins innlends kostnašar, skorts į vinnuafli og mjög hįs gengis krónunnar.

Ekki er viš žvķ aš bśast aš starfsumhverfiš batni į nęstunni aš mati Žóršar, žvķ auk įlversframkvęmda og virkjana sem žeim fylgja hafi hiš opinbera miklar framkvęmdir į prjónunum nęstu įr."

Įlpönnuverksmišjan flutt frį Eyrarbakka til Rśmenķu

Žorsteinn Briem, 30.7.2016 kl. 16:59

6 Smįmynd: Žorsteinn Briem

Reisa žarf nżjan Landspķtala sem er geysistór nokkurra įra opinber framkvęmd sem ekki er hęgt aš bķša meš.

Žorsteinn Briem, 30.7.2016 kl. 16:59

7 Smįmynd: Žorsteinn Briem

12.7.2016:

"Bygg­ing­akrön­um hef­ur fariš ört fjölg­andi und­an­far­in įr og į fyrri hluta žessa įrs hef­ur Vinnu­eft­ir­litiš skošaš 157 krana en žeir voru 165 į fyrri hluta įrsins 2007.

Žaš er aukn­ing frį žvķ sem var į fyrri hluta sķšastlišins įrs žegar 137 bygg­ing­a­kran­ar voru skošašir af Vinnu­eft­ir­lit­inu og 319 į įr­inu ķ heild.

Ein­ung­is fóru fleiri kran­ar ķ skošun hjį Vinnu­eft­ir­lit­inu įriš 2007 eša 364.

Įrni Jó­hanns­son, for­stöšumašur bygg­inga- og mann­virkja­svišs hjį Sam­tök­um išnašar­ins, seg­ir aš žrįtt fyr­ir fjölg­un krana sé upp­bygg­ing ķ land­inu į upp­hafs­stig­um.

"Žetta er rétt aš byrja. Žaš sem er ólķkt viš žaš sem var į įr­un­um fyr­ir hrun er aš upp­bygg­ing innviša er ekki haf­in af neinu viti.

Fyr­ir utan Žeistareyki og Bśr­fells­virkj­un er ekk­ert ķ gangi hjį hinu op­in­bera.

Allt var į fleygi­ferš į veg­um hins op­in­bera fyr­ir hrun. Žaš er ekki svo nśna. Upp­bygg­ing­in er studd af einka­geir­an­um,“ seg­ir Įrni Jó­hanns­son."

Žorsteinn Briem, 30.7.2016 kl. 17:01

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband