"Jes or no" tķminn aš renna aftur upp?

Fyrst eftir seinna strķšiš og alveg fram į mišjan sjötta įratuginn įttu Ķslendingar engan löglegan handboltasal. Ķ Reykjavķk var spilaš ķ gömlum bragga viš Hįlogaland, og ef śtlendingar komu, varš aš leita į nįšir Kanans į Keflavķkurflugvelli. 

Brautryšjandi handboltans ķ Reykjavķk, Valdimar Sveinbjörnsson,  hafši notaš ķžróttahśs MR, žar sem varla var rżmi mišjunni į milli vķtateiganna, sem lįgu śt ķ hlišarveggina žannig aš žaš vantaši hornin fyrir hornamennina. 

Ķžróttafulltrśi rķkisins į žessum įrum var litrķkur og sterkur persónuleiki, mikill vexti og karlmannlegur, Žorsteinn Einarsson, talaši hįtt og skżrt į agašri ķslensku fornbókmenntanna og var afar hrifinn af islensku glķmunni mešal annars vegna žess hve lķtiš rżmi hśn žurfti. 

Ķ fjįrskortinum slapp körfuboltinn en ekki handboltinn og Žorsteinn neyddist til žess aš miša žau örfįu ķžróttahśs, sem reist voru, viš glķmu og körfu. 

Hann įtti son, sem hét Jes Einarsson, var snjall arkitekt og aušvitaš meš įhuga og śtsjónarsemi varšandi ķžróttahśs. 

Hann teiknaši žaš mörg ķžróttahśs, aš gįrungarnir fléttušu fjįrskortinn og neitanirnar į smķši hśsa saman viš nafniš, og lögšu pabbanum žetta svar ķ munn:  "Žaš er annaš hvort Jes eša no." 

Og Jes teiknaši naumhyggjuhśsin samviskusamlega.

Žorsteinn ķžróttafulltrśi rķksins virtist vera fornmašur sem var uppi į tķmum hippa og rokks, en kom į óvart į fundi, sem haldinn var af žeim sem ętlušu sér aš skipuleggja byltingu ķ ķžróttum, sem fęlist ķ žvķ aš hętta aš stunda svonefndar keppnisķžróttir og fara ķ stašinn aš stunda svonefndar almenningsķžróttir, en žęr fólust helst ķ skokki og gönguferšum og gera žęr aš ašal dagskrįrefni ķ nżstofnušu sjónvarpi. 

Žorsteinn sat žögull mešan hver nefndarmašurinn į fętur öšrum bošaši žessa byltingu. 

Skyndilega baš Žorsteinn um oršiš og stóš hnarreistur eins og fornaldarvķkingur žegar hann krafšist žess aš žetta yrši allt endurskošaš.

"Stans! Stans!" žrumaši hann. "Lķtum til žess tķma žegar hetjur rišu um héruš og viš įttum frękilegustu ķžróttamenn Ķslandssögunnar, Gunnar į Hlķšarenda, Gretti sterka, Egil Skallagrķmsson, Kjartan Ólafsson, Skarphéšin Njįlsson og Orm sterka į Stórólfshvoli. Žar liggur fyrirmyndin."

Andvarp leiš um salinn, sem fundurinn var haldinn ķ. Var žessi fulltśi afturhaldsins nś enn einu sinni komin aftur ķ grįa forneskju glķmunnar?

En žį kom svariš:  "Elsku fólk. Nś er komiš sjónvarp og haldiš žiš virkilega aš žaš verši svona myndręnt aš sżna endalausar gönguferšir? Žaš blasir viš ķ fornsögunum hvaš žaš var sem gerši ķžróttirnar įhugaveršar. Hvaš voru žeir aš gera, Gķsli Sśrsson og fleiri, samkvęmt žvķ sem sögurnar segja? Voru žeir aš skokka og labba? Nei, žeir voru aš leikum, knattleikum,  žaš voru leikarnir, leikurinn, leikurinn, sem skópu glęsileik og skemmtun ķžróttanna! Leikurinn, krakkar, leikurinn!" 

Žaš mįtti heyra saumnįl detta eftir žessa įhrifamiklu ręšu sem flutt var af afburša myndugleika og sneri umręšunni algerlega į hvolf. 

Enginn treysti sér til andsvara. En um hugann fór setningin um vališ, sem vęri skżrt: Leikurinn, jes. Skokkiš, no. 

   

 

 


mbl.is Minnir ķ raun svolķtiš į jaršarför
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Hver er summan af sex og įtta?
Nota HTML-ham

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband