Śrslitadagur ķ Orrustunni um Bretland fyrir réttum 80 įrum.

Fyrir réttum 80 įrum var komiš aš śrslitastund og śrslitadegi ķ orrustunni um Bretland. 

Fyrirfram hafši Hitler gefiš žaš śt, aš 17. september yrši aš įkveša af eša į, hvort af innrįsinni ķ Bretland yrši. 

Allt var tilbśiš fyrir innrįsina "Ašgerš Sęljón", stórum flota skipa og innrįsarpramma hafši veriš safnaš saman ķ höfnum į strönd Frakklands og Nišurlanda, og Luftwaffe, öflugasti flugher heims, var langt kominn meš aš klįra sömu höfušforsendu og hafši gefist svo vel ķ töku Danmerkur og Noregs, aš nį algerum yfirrįšum ķ lofti. 

"Orrustan um Bretland" hófst 13. įgśst og sķšari fasi hennar, "Orrustan um London", hófst 7. september meš fyrstu žśsund flugvéla įrįs lofthernašarsögunnar. 

Göring lofaši Hitler žvķ aš knésetja RAF, Breska flugherinn, ķ tęka tķš, og Žjóšverja įętlušu, aš ašeins 300 breskar flugvélar vęru eftir og lķtiš mįl aš žurrka žęr śt. 

Sunnudagurinn 15. september var sķšasti dagurinn til žess aš vinna śrslitasigur ķ lofti, žvķ aš spįš var verra vešri daginn eftir. 

Nišurstašan varš einhver haršasta višureign Orrustunnar um Bretland žennan örlagarķka sunnudag, en žegar bśiš var aš fara yfir nišurstöšuna daginn eftir, kom ķ ljós, aš Bretar höfšu, og žaš ekki ķ fyrsta sinn, skotiš nišur fleiri žżskar flugvélar en žeir höfšu misst. 

Og ekki bara žaš. Bretar įttu enn 700 flugvélar eftir og RAF var enn nógu öflugur til žess aš hafa betur dag eftir dag ķ višureigninni viš Žjóšverja. 

Žótt Supermarine Spitfire fengi allan ljómann, var hitt stašreynd aš Hawker Hurricane skaut nišur fleiri žżskar vélar. 

Įstęšan var įkvešin verkaskipting, Spitfire baršist viš žżsku orrustuvélarnar Messerschmitt Bf 109 til žess aš Hurricane fengi friš til žess aš skjóta nišur sprengjuflugvélarnar Heinkel He 111 og Dornier Do 17. 

Ratsjįr Breta geršu kleyft aš komast hjį žvķ aš bresku vélarnar vęru į sķfelldu śtkikki til aš taka į móti žżsku vélunum og fóru ekki į loft fyrr en įrįsarvélarnar voru komnar. 

Žżsku vélarnar žurftu hins vegar aš fljśga miklu lengri leiš og skorti flugdręgni, žannig aš žęr fengu minna rįšrśm til aš berjast. 

Žżsku sprengjuflugvélarnar voru ašeins tveggja hreyfla og of litlar. Žaš hefši munaš miklu ef Žjóšverjar hefšu haft yfir aš rįša stórum fjögurra hreyfla langfleygum vélum į borš viš Lancaster vélar, sem komu sķšar til sögu. 

Grundvallargallinn lį ķ žvķ, aš samsetning og notkun žżska flugherssins mišašist eingöngu viš žaš aš nżta samhęfingu viš landherinn og ašstoša hann. 

Hitler žekkti bara landhernaš og var alltaf óöruggur meš sig gagnvart sjóher og landher.  

Gróft ofmat į eigin getu blasti žvķ viš aš kvöldi 15. september, breski flugherinn var algerlega óbugašur og žetta hafši veriš śrslitadagurinn ķ fyrstu stórorrustu ķ hernašarsögunni, žar sem nęr eingöngu var barist ķ lofti. 

17. september neyddist Hitler til aš gefa śt tilskipun um aš fresta "Ašgerš Sęljóni" ķ ótiltekinn tķma. 

Aš vķsu gerši hann žetta ekki opinberlega og loftįrįsir Žjóšverja į Bretland héldu įfram meš hléum allt fram ķ maķ 1941. 

Fram aš žessu höfšu Žjóšverjar notiš einhverrar mestu sigurgöngu sögunnar allt frį žvķ er žeir nįšu aftur Rķnarlöndunum 1936. 

En Orrustan um Bretland var ķ raun fyrsti ósigur žeirra. 

Hin sķšari įr hafa żmsir hernašarsagnfręšingar fęrt aš žvķ rök, aš ķ raun hafi Hitler glataš möguleikanum į innrįs ķ Bretland meš žvķ aš rįšast į Noreg ķ aprķl 1940.  

Sjóherir strķšsžjóšanna ķ žeim hildarleik uršu aš vķsu bįšir fyrir talsveršu tjóni, en tjón Žjóšverja var bęši meira og žar aš auki mun tilfinnanlegra vegna žess aš sjóher žeirra var minni en Breta.  

Af žeim sökum hefši žaš alls ekki veriš vķst, aš innrįs ķ Bretland hefši heppnast, jafnvel žótt breski flugherinn hefši bešiš ósigur. 

Ķ ljósi žessa var žaš dżrkeypt fyrir Žjóšverja aš missa į žrišja žśsund flugvélar ķ strķšinu viš Breta.  

Um žetta mį skeggręša, en žess dżrlegri var sigur Breta, sem gulltryggši žaš, aš innrįs ķ Bretland yrši aldrei aš veruleika og aš śrslitin yršu fyrsti ósigur Žjóšverja, raunar af žvķ tagi, aš žaš, aš vinna ekki sigur, teldist jafngilda ósigri. 

Mismunandi tślkun Hitlers og Stalķns į žessu įtti eftir aš hafa afdrifarķkar afleišingar. 

Žaš hlakkaši ķ Stalķn yfir žvķ, aš į mešan Žjóšverjar gętu ekki knésett Breta, vęru Sovétrķkin óhult ķ skjóli grišasįttmįlans viš Hitler frį 23. įgśst 1939.   

Stalķn mišaši alla uppbyggingu Rauša hersins viš žaš aš Hitler vęri ekki svo skyni skroppinn aš rįšast į Sovétrķkin įšur en hann hann hefši fyrst losaš sig viš Breta. 

Hitler hlyti aš sjį, aš strķšiš viš Breta vęri ekki unniš, heldur yrši hann aš byrja į žvķ aš snśa ósigrinum haustiš 1940 ķ sigur. 

Žaš myndi taka tķma, og įrįs Žjóšverja til austurs gęti žvķ engan veginn oršiš fyrr en ķ fyrsta lagiš voriš 1942. 

Žegar hver vķsbendingin af annarri benti til innrįsar į Sovétrķkin voriš 1941, og žaš voru breska leynižjónustan og meira aš segja einkabréf frį Churchill, sem vörušu hann viš, hélt Stalķn aš meš žessu vęri Churchill ķ eiginhagsmunaskyni aš reyna egna Rśssa til aš lenda ķ strķši viš Žjóšverja. Stalķn foršašist žvķ aš gera neitt, sem Žjóšverjar gętu tślkaš sem ógnun viš sig og var žess vegna berskjaldašur og óvišbśinn žegar Barbarossa fór ķ gang 22. jśnķ 1941. 

Žetta var svipaš įstand og hafši veriš 1938-1939 žegar bęši Vesturveldin og sķšan Rśssar reyndu aš beina ógn Hitlers frį sér.  

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Höršur Žormar

Ekki mį gleyma pólsku flugmönnunum ķ RAF. Žótt žeir yršu aš fljśga undir bresku merki žį létu žeir ekki sitt eftir liggja.

Höršur Žormar, 15.9.2020 kl. 21:43

2 identicon

Til hamingju meš 80 įra afmęliš Ómar ķ dag į Degi ķslenskrar nįttśru sem valin var sérstaklega į žķnum afmęlisdegi žér til heišurs um ókomin įr 

Bestu kvešjur, Baldvin Nielsen

B.N. (IP-tala skrįš) 16.9.2020 kl. 08:18

3 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Takk, Baldvin. 

Ómar Ragnarsson, 16.9.2020 kl. 22:45

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband