Stórt skref ķ einstęšu landnįmi meš gęšastimpli Gušs.

Mannkynssagan er morandi af žjóšflutningum og landnįmi, žar sem einna hęst ber žjóšflutningana miklu, sem uršu samfara hruni Rómaveldis, og hiš vķšfešma landnįm hvķtra manna ķ Amerķku og Sušur-Afrķku. 

Žessi tvö landnįm skorti žó žaš, aš žau hefšu heilagan gęšastimpil heilla trśarbragša sem vęri undirstaša žeirra. 

Aš žvķ leyti hefur žaš landnįm, sem lesa mį um Ķ Gamla testamentinu, landnįm Gyšinga į "fyrirheitna landinu", algera sérstöšu, žegar litiš er yfir hina löngu sögu žess. 

Gyšingar nįšu ķ įrdaga hinu fyrirheitna landi į sitt vald um hrķš, en voru sķšan reknir žašan meš valdi fyrir nęstum tvö žśsund įrum. 

En įfram lifšu trśarbrögšin og hin sundraša žjóš, sem įtti trśarbrögšin sem grundvöll draumsins um "Landiš helga", sem Guš hefši lofaš žeim. 

Zķonistar sóttu žvķ mjög ķ aš flytja til hins forna Gyšingalands į 20. öldinni, sem žį gekk undir heitinu Palestķna. 

Ein af hugmyndunum, sem fram komu til aš sefa landnįmsžorsta Zķonista um aldamótin 1900, var aš gefa žeim Uganda, en ekkert varš af žvķ. 

Eftir hiš hrikalega žjóšarmorš į Gyšingum ķ Seinni heimsstyrjöldinni rķkti alžjóšleg samśš meš Gyšingum og vilji til aš bęta fyrir žaš eftir föngum.

Žį rķkti hernašarįstand ķ Palestķnu, žar sem Gyšingar töldu žann tilgang göfugan og Guši žóknanlegan aš nį landinu į sitt vald. Svo heilagur tilgangur helgaši flest mešöl, žar į mešal hryšjuverk. 

Fulltrśi Sameinušu žjóšanna, Folke Bernadotte, var drepinn, en Sameinušu žjóširnar lögšu blessun sķna yfir stofnun Ķsraelsrķkis, sem stóšst hernašarįrįs Araba, sem hófst į fyrsta degi Ķsraelsrķkis. 

Aftur réšust Arabažjóšir į Ķsrael 1967 ķ svonefndu sex daga strķši, žar sem Ķsraelsmenn höfšu betur og hernįmu mešal annars Vesturbakka Jórdanįr. 

Ķ hönd fór eitt stutt strķš 1973 og įstand, sem var markaš mjög af hryšjuverkum Araba. 

Ķ rśm 50 įr hafa Ķsraelsmenn beitt hernįminu og fleiri ašferšum til žess aš sękja ķ įtt aš takmarkinu, sem žeir telja aš Guš hafi lofaš žeim ķ įrdaga, aš rįša algerlega yfir Landinu helga. 

Hluta žessa landnįms var lżst nokkuš vel ķ bandarķska sjónvarpsžęttinum 60 mķnśtum fyrir um aldarfjóršungi, en žaš felst ķ žvķ, aš žegar arabķskur hśseigandi fellur frį, nį Ķsraelsmenn tangarhaldi į eigninni. 

Žetta er seinleg ašferš en žaš liggur ekkkert į aš nį hinu heilaga takmarki. 

Um hernumda svęšiš frį 1967 hafa risiš og rķsa enn svonefndar landnemabyggšir Ķsraelsmanna, sem miša aš sama takmarki. 

Reistur hefur veriš Apartheid mśr į milli žjóšanna tveggja. 

Hernįmiš sjįlft og landnįmabyggširnar hafa ķ meira en hįlfa öld veriš taldar ólöglegar aš alžjóšlögum en įlyktanir Sameinušu žjóšanna žar aš lśtandi hafa Ķsraelsmenn virt aš vettugi. 

En nś hefur stjórn Trumps veitt Ķsraelsmönnum tvö mikilvęg trompspil į hendi: Aš Jerśsalem verši višurkennd höfušborg Ķsraels og aš landnemabyggširnar verši hér eftir įlitin ķ samręmi viš alžjóšalög.  

Sķšari višurkenningin hlżtur aš teljast afar mikilvęg, žvķ aš meš henni er landnįmiš ķ augum Zķonista oršiš jafn gilt aš Gušs og manna lögum. 

 

 


mbl.is Landnemabyggšir fari ekki gegn alžjóšalögum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Žetta er nś reyndar ekki alveg einstakt. Eftir seinni heimsstyrjöldina voru a.m.k. 12 milljónir Žjóšverja reknir śr heimkynnum sķnum og nżir ķbśar fluttu žangaš ķ stašinn.

T.d. mį segja aš Pólland hafi veriš "flutt" nokkur hundruš km vestur į bóginn. Einnig hófu Rśssar "landnįm" žar sem įšur var Königsberg.

Sumir munu eflaust segja aš žetta hafi veriš mįtulegt į Žjóšverja eftir alla žį glępi sem žeir höfšu framiš ķ strķšinu. En žvķ fer fjarri aš allir hafi veriš strķšsglępamenn sem hraktir voru alslausir frį heimilum sķnum.

Ekki mį heldur gleyma žeim hundruš žśsundum Gyšinga sem hröklušust alslausir burt frį Arabalöndum. Gyšingar höfšu bśiš ķ Alexandrķu frį stofnun žeirrar borgar og ķ Mesópótamķu frį herleišingunni til Babķlon. Nś er varla nokkur Gyšingur žar lengur.

Brottflęmdir Žjóšverjar og Gyšingar fengu bestu móttökur sem hęgt var aš veita žeim ķ nżjum heimkynnum og hafa fest žar rętur.

Fyrir rśmum hundraš įrum var Palestķna o.fl. nįgrannalönd héruš ķ Sżrlandi, žaš var žį tyrkneskt skattland. Ekki var brottflęmdum Palestķnumönnum, sem žangaš komu, žó tekiš sem fręndum eša samlöndum, heldur voru žeir settir ķ flóttamannabśšir. Margir hverjir hafa mįtt hżrast žar į kostnaš SŽ, sumir allt aš ķ 70 įr.

Höršur Žormar (IP-tala skrįš) 18.11.2019 kl. 23:56

2 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Takk, Höršur, fyrir žetta, sem alltof sjaldan er fjallaš um.  Ég hef heyrt töluna 14 milljónir nefndar varšandi fólksflutningana ķ lok Seinni heimsstyrjaldarinnar. 

Ómar Ragnarsson, 19.11.2019 kl. 01:18

3 Smįmynd: Siguršur M Grétarsson

Ómar. Žarna ferš žś ekki alveg rétt mneš sögu įtaka Ķsraela og Araba žegar žś heldur žvķ fram aš žaš hafi veriš Arabar sem réšust į Ķsraela įriš 1948 og 1967. Ķ bįšum tilfellum voru žaš Ķsraelar sem voru įrįsarašilinn.

Mjög fljótlega eftir samžykkt Sameinušu žjóšanna į skiptingu Palestķnum eša strax ķ desember 1947 hófu stofnendur Ķsraelsrķkis žaš er hryšjuverkasveitir Sķonista eins og Irgun, Stern og Haganah aš fara žorp śr žorpi og hrekja arabķska ķbśa žar į brott og drepa žį sem neitušu aš fara. Žį žegar var žetta strķš hafiš. Žegar sķšan Arabarķkin uršu ašilar aš žvķ strķši viš stofnun Ķsraels höfšu žessar žjóšernishreinsanir hryšjuverkasveita Sķonista sem voru stofnendur Ķsraels hrakiš um 300.000 Araba į brott frį heimilum sķnum og strķšiš sem stofnendur Ķsraels hófu stašiš yfir um žaš bil hįlft įr. Į endanum höfšu hryšjuverkasveitir Sķonista og sķšan Ķsraelsher sölsaš undir sig um helming žess lands sem SŽ höfšu ętlaš Palestķnumönnum og hrakiš um 750.000 Araba į brott frį heimilum sķnum eša um 85% palestķnskra ķbśa žess svęšis sem Ķsraelar höfšu sölsaš undir sig. Žetta hernįm er alveg jafn ólöglegt og hernįmiš ķ sex daga strķšinu.

Žaš voru lķka Ķsraelar sem voru įrįsarašilinn ķ sex daga strķšinu. Žeir vilja reyndar halda žvķ fram aš meš žvķ hafi žeir veriš aš verja sig žvķ įrįs Arabarķkjanna hafi veriš yfirvofandi. Žaš er hins vegar fįtt sem bendir til žess aš svo hafi veriš. Žeir nota orš sem leištogar žessara rķkja notušu en žau voru fyrst og fremst til heimabrśks til aš višhalda völdum heima fyrir. Stašreyndin er sś aš Ķsraelar voru bśnir aš auka verulega viš herafla sinn og bśnir aš flytja mikiš liš aš landamęrunum viš Sżrland. Auk žess höfšu borist upplżsingar frį sovéskum njósnurum sem sögšu Ķsraela vera aš undirbśa įrįs į Sżrland. Egyptar og Sżrlendingar brugšust viš žessari ógn meš žvķ aš endurnżja sįttmįla sinn sem var į žį leiš aš įrįs į annaš žessara rķkja jafngilti įrįs į žau bęši. Žetta er ķ raun įlķka varnarsįttmįli og NATO byggir į. Žegar į leiš bęttust Jórdanir inn ķ žetta varnarsamkomulag. Gallinn var  hins vegar sį aš eftir Sśes deiluna voru frišargęslulišar SŽ viš landamęrin viš Ķsrael og žaš gerši Egyptum erfitt fyrir aš standa viš sinn hlut ef Ķsraelar réšust į Sżrland og žeir vissu aš Ķsraelar geršu sér grein fyrir žvķ. Žess vegna įkvįšu Egyptar aš vķsa žessum frišargęslulišum śr landi og fęra herliš aš landamęrunum til aš sżna Ķsraelum fram į aš žeir meintu žaš aš žeir myndu rįšast inn ķ Ķsrael ef žeir réšust į Sżrland. Žetta hafa Ķsraelar hins vegar notaš til aš sannfęra auštrśa fólk um aš Egyptar hafi meš žessu veriš aš undirbśa įrįs į sig og žvķ hafi žeir žurft aš bregšast viš. Sś skżring heldur hins vegar ekki vatni enda var sį fjöldi hermanna sem fluttir voru til landamęranna ekki nęgur til aš eiga möguleika į vel heppnašir innrįs ķ Ķsrael en gęti hins vegar velgt žeim undir uggum ef žeir vęri lķka ķ strķši viš Sżrland.

Žaš er žvķ ekkert sem bendir til žess aš įrįs Arabarķkja į Ķsrael hafi veriš yfirvofandi og žvķ ljóst aš žaš voru Ķsraelar sem voru įrįsarašilinn ķ sex daga strķšinu įriš 1967. Žaš er hins vegar rétt hjį žér aš žaš voru Arabarķkin sem réšust į Ķsrael įriš 1973. Žaš er eina strķšiš sem hįš  hefur veriš milli Ķsraela og Arabarķkja žar sem Arabarķkin voru įrįsarašilinn. Žaš mį  hins vegar alveg fęra rök fyrir žvķ aš žetta strķš hafi ķ raun veriš įframhald sex daga strķšsins meš sex įra vopnahléi žvķ žaš var hįš til aš nį aftur žvķ landi sem Ķsraelar hernįmu ķ sex daga strķšinu og höfšu neitaš aš skila aftur.

Saga deilu Ķsraela og Araba er fyrst og fremst saga yfirgangs Ķsraela og įrįsa žeirra į Araba meš tilheyrandi hernįmi žjóšernishreinsunum og landrįni. Žaš er rangnefni aš tala um landnemabyggšur. Žetta eru ólöglegar landtökubyggšir eša landrįnsbyggšir. Žaš er ekki veriš aš nema ónumiš land meš žessum byggšum heldur veriš aš ręna landi annarra meš tilheyrandi žjóšernishreinsunum.

Siguršur M Grétarsson, 19.11.2019 kl. 18:39

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband