Margt lķkt meš misstórum žjóšum.

Žaš kann aš viršast ólķklegt aš neitt sé lķkt jafn misstórum og ólķkum žjóšum og Rśssar og Ķslendingar eru. 

En ķ žau tvö skipti sem ég hef komiš til landsins, ķ fyrra skiptiš 1978 til Murmansk, og sķšara skiptiš ķ febrśar 2006 til Moskvu og smįbęjarins Demyansk ķ Valdaihęšum um 400 kķlómetrum fyrir noršvestan Moskvu. 

Žegar komiš var til Murmansk 1978 fannst manni mašur vera kominn til Reykjavķkur įriš 1948. 

Malargötur, iilla klįruš hśs, vöruskortur, gamaldags vörubķlar meš verkakarla į pöllunum aš hristast um holóttar göturnar. 

Ég var ķ reynsluakstursferš hóps norręnna bķlablašamanna į endurbęttum Volvo fólksbķlum, sem ekiš var frį Rovaniemi ķ Finnlandi um Kolaskaga til Murmansk. 

Ķ Murmansk fóru Rśssarnir meš okkur ķ skošunarferšir og ķ žeim fann mašur vel svipaša hugsun og žegar viš spyrjum: "How do you like Iceland?"

Śr andlitum Rśssanna mįtti lesa mikla žrį eftir višurkenningu okkar og hrifningu į žvķ sem žeir vęru aš sżna okkur. 

Ef viš vorum hrifnir brugšust žeir viš eins og innilega glöš börn. 

En ef viš vorum lķtt hrifnir uršu žeir afa sorgmęddir og skildu okkur oftast ekki. 

Žegar viš gįtum ekki skiliš stolt žeirra yfir verksmišjutogaranum, sem okkur var sżndur, meš sinni miklu stéttaskiptingu, lśxus fyrir yfirmennina en hįsetarnir tveir og tveir ķ litlum kytrum, sagši Noršmašurinn, aš enginn landi hans myndi fįst til aš vera į slķku skipi. 

Rśssarnir sögšu aš žśsundir manna vęru į bišlista eftir žvķ aš komast ķ skipsrśm viš žau kjör aš kśldrast svona vikum saman śti į reginhafi įn žess aš komast ķ land. 

Žį gerši mašur sér grein fyrir žvķ hvķlķkt risa fangelsi Rśssland var. 

Noršmennirnir og Rśssarnir rifust śt af žessu og žaš mįtti skilja mikla og dapurlega minnimįttarkennd hinnar stóru žjóšar. 

Žetta minnti į višbrögš okkar Ķslendingar žegar Svķi einn lżsti skemmtanalķfi og helgardrykkjuskap Ķslendinga og viš uršum ekki ašeins sorgmęddir, heldur reišir. 

Bęši hjį okkur og Rśssum ręšur miklu, aš žjóširnar hafa um aldir veriš tortryggnar śt ķ ašrar žjóšir, sem įsęlist žessi misstóru lönd og vilji rįšskast meš ķbśana. 

Hvaš segir ekki ķ textanum?

"...og lįtum engan yfir okkur rįša,

žótt żmsir vilji stjórna okkur bęši ljóst og leynt!" 

 

Rśssar upplifšu einhverja hrošalegustu reynslu af sviksemi annarra rķkja, sem sagan kann frį aš greina, žegar Hitler sveik grišasįttmįlann viš Stalķn og réšist inn ķ Sovétrķkin. 

Žetta, įsamt innrįs Napóleons 1809, innrįs Žjóšverja 1914 og innrįsum hvķtliša fyrstu įrin eftir stofnun Sovétrķkjanna 1917, situr ķ žeim. 

Bęši Ķslendingar og Rśssar žrį višurkenningu umheimsins, eins og augljóslega mį lesa śt śr žvķ sem Pśtin segir og gerir. 


mbl.is Rśssarnir hrifnastir af Ķslandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Danķel Siguršsson

Žś skautar yfir žį stašareynd aš Hitler og Stalķn sįtu į svikrįšum viš hvorn annan allt frį undirritun grišarsįttmįlans 1939.

Viš fall Sovétrķkjanna hefur hulunni smįtt og smįtt veriš létt af rśssneskum leyniskjölum og fyrir nokkrum įrum var hulunni létt af einu best geymda leyndarmįli Stalķns sem žżska leynižjónustan hafši žó komist į snošir um įšur en Barbarossa planiš (innrįs Žjóšverja ķ Sovétrķkin 1941) komst į teikniborš žżska hersins.  Sem sé žvķ leyndarmįli aš Rśssar voru į fullri ferš aš undirbśa innrįs inn ķ Žżskaland og koma žannig ķ bakiš į žeim mešan į strķšinu viš Breta stęši sem hęst.  Žjóšverjar mįtu žaš žvķ svo aš žeim vęri naušugur sį eini kostur aš verša fyrri til ef žeir ęttu į annaš borš aš eiga einhverja möguleika aš berjast į tvennum vķgstöšvum eftir aš Bretar höfšu ķtrekaš hafnaš frišartilboši Žjóšverja.

Og žaš er hrein sögufölsun aš halda žvķ fram aš Žjóšverjar hafi veriš fyrri til įriš 1914. Nei, Žaš voru Rśssar sem hófu fyrri  heimsstyrjöldina en ekki Žjóšverjar.  Rśssar réšust meš herdeild inn ķ  Austur Prśssland 1. įgśst 1914 og voru žar meš fyrstir stórveldanna til aš grķpa til vopna.

Danķel Siguršsson, 12.6.2018 kl. 00:11

2 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Skošum žetta betur. Austurrķkismenn settu Serbum fįrįnlega harša śrslitakosti ķ jślķ 1914 varšandi moršiš ķ Sarajevo og Žjóšverjar stóšu žétt į bak viš žį. Žetta kom strķšinu af staš, sem įhrifamenn innan Žżskalands voru tilbśnir aš stefna ķ į žeim forsendum aš fólksfjölgun og aukinn išnašarmįttur Rśsslands myndi gera hernaš viš Rśssa ę erfišari eftir žvķ sem tķminn liši. 

Tķminn ynni meš Rśssum. 

Žaš, aš Žjóšverjum stęši sérstök ógn af Rśssum voriš 1941 er eftirį śtskżring Hitlers į žvķ aš hann rauf grišasamninginn. 

Rśssar stóšu illa eftir aš Stalķn hafši eyšilagt yfirstjórn Rauša hersins meš hreinsunum sķnum, og žaš er almenn skošun sagnfręšinga aš Stalķn hafi lagt sig ķ lķma voriš 1941 til žess aš gefa Hitler enga įstęšu til ašgerša. 

Žegar Barbarossa frestašist voriš 1941 hélt Stalķn, aš engin innrįsarhętta vęri, žvķ aš annars hefšu Žjóšverjar veriš bśnir aš gera innrįs ķ mišjum maķ. 

Rauši herinn var gersamlega tekinn ķ bólinu 22. jśnķ 1941 og flugher Rśssa aš miklu leyti eytt strax ķ upphafi. 

Innrįsarherinn brunaši į ógnarhraša inn ķ Sovétrķkin ķ stęrstu innrįs hernašarsögunnar meš 3 milljónir hermanna į 3000 kķlómetra langri vķglķnu. 

Žaš er beinlķnis hlęgilegt aš halda žvķ fram aš Stalķn hafi rofiš grišasamninginn. 

Ómar Ragnarsson, 12.6.2018 kl. 08:05

3 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Žvķ mį bęta viš aš Hitler fyrirskipaši innrįsina strax ķ nóvember 1940. 

Ómar Ragnarsson, 12.6.2018 kl. 08:06

Bęta viš athugasemd

Hver er summan af žremur og ellefu?
Nota HTML-ham

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband