"Žetta gerist ekki hér"?

Žaš var mörgum Noršurlandabśum mikiš įfall žegar upp komst um svķviršilegar ašfarir Dana gegn svonefndum žżskum börnum eftir Seinni heimsstyrjöldina, en žaš voru börn, sem danskar konur įttu meš žżskum setulišsmönnum. 

Ķ ljós kom, aš ekki hiš einasta höfšu dönsk yfirvöld meš samžykki almennings stundaš stórfelld mannréttindabrot gegn dönskum konum, sem höföu įtt samband viš žżsa hermenn, heldur börn žeirra veriš lįtin aš ósekju gjalda žess harkalega. 

Žegar upp komst um žetta fengu margir žeirra, sem ķ góšri trś höfšu sagt "žetta gerist ekki hšer" įfall. 

Og ekki leiš į löngu žar sem svipaš var upplżst hér į landi meš kvikmyndinni "Stślkurnar į Kleppjįrnsreykjum" sem fjallaši um žaš galdrafįr sem hér var sett ķ gang gegn ķslenskum stślkum, sem komu nįlęgt erlendum setulišsmönnum.  

Meira aš segja voru sett sérstök lög um herferš į hendur žessum stślkum, óhefšbundnar rannsóknarašferšir, og tröškun į grundvallarmannréttingum og ofsóknir, allt meš samžykki almennings og fjölmišla frį fyrsta degi hernįmsins. 

Nżlega bįšust ķslensku og norsku forsętisrįšherrarnir afsökunar į hlišstęšum ašgeršum, en hér į landi er žó enn eftir aš gera upp mįl Kleppsjįrnsreykjastślknanna, žannig aš žau mįl verša žvķ mišur įfram blettur į sögu žjóšarinnar. 

Žaš var sķšuhafa įfall aš heyra sögu rśssneskrar konu af illvirkjum norręnnar žjóšar, Finna, sem įttu hermenn ķ 110 žśsund manna innilokušum her ķ Valdaihęšum ķ Rśsslandi į śtmįnušum 1942. Konan sagši, aš finnsku hrottarnir hefšu veriš mun skelfilegri en žeir žżsku. 

Eina skżringin į žvi er aš vķsu skiljanleg: Ašeins įri fyrr höfšu veriš framin skelfileg hryšjuverk af hįlfu beggja strķšaašila ķ Finnsk-rśssneska vetrarstrišinu, og hefndiun er hręšilegasti löstur hins svonefnda "viti borna manns."


mbl.is „Žau héldu aš žetta vęri grķn“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Eins og žegar įlftir...". Įldósarįlftin bętist ķ žjóšsagnahópinn.

"Eins og žegar įlftir af ķsa grįrri spöng

fljśga austur heišar meš fjašražyt og söng..." 

 

Žannig orti Jónas Hallgrķmsson upphaflega staddur į nśverandi höfušborgarsvęši, en žegar Konrįš Gķslason Fjölnisvinur hans žurfti aš taka saman verk hans viš andlįt hans langt um aldur fram, tók hann sér žaš bessaleyfi aš breyta oršinu "austur" ķ "sušur" svo aš ljóšiš passaši betur (aš mati Konrįšs) viš noršlenskan uppruna Jónasar. 

Fróšlegt hefši veriš aš sjį śtfęrslu Jónasara ķ ljóšinu Įldósarįlftin, sem nś er komin ķ hóp ótal įlfta, sem hafa gefiš žjóšinni tilefni til žjóšsagna og ęvintżra. 

Sķšuhafi hefur ašeins einu sinni komist ķ óbeina snertingu viš įlft ķ eina įkekstrinum, sem hann hefur enn enn lent ķ į ferli sķnunum į hjóli į žjóšvegi. 

Hann geršist į um 80 kķlómetra hraša viš brśarenda ķ Įlftafirši žar sem um žśsund įlftir voru saman komnar viš fjöruna nešan įrinnar. 

Ķ žann mund sem hjóliš kom yfir brśna aš enda hennar į leiš til Reykjavķkur ķ akstri ķ kringum landiš, flaug įlft ķ um  fets hęš undan brśarstöplinum hęgra megin Léttir og eigandi, Freysnesi ķ įg.16žvert fyrir hjóliš. 

Eitt sekśndubrot stefndi ķ įrekstur sem hefši getaš valdiš slysi, en til allrar hamingju lenti framhjóliš alveg į blįenda įlftarinnar, žannig höggiš varš lķtiš og įlftin hvarf til vinstri. 

Snarstansaš var samt og reynt aš svipast um eftir įlftinni, en hśn var horfin inn ķ įlftahópinn og engin leiš aš vita hvort hśn hefši skaddast eša ekki. 

Įlftin hafši sennilega leynst ķ hvarfi ofan viš brśna žegar komiš var į hjólinu yfir hana, og ętlaš aš skjštast ķ snöggu lįgflugi inn ķ įlftapartķš hinum megin viš brśna. Lettir viš Jökulsįrlón

Mešfylgjandi myndir voru teknar ķ žessari ferš, en varla getur Įlftafjaršarįlftin hafa talist vera gįfuš įlft, rrekar en knapinn sem įttaši sig ekki į žeim möguleika, aš į skreppleiš ķ įlftapartķ getur lįgflug veriš möguleg t į varasömum staš. . 


mbl.is „Žetta var gįfuš įlft“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bloggfęrslur 8. mars 2019

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband